Buveinė

Veisimosi buveinė - dykvietės, vietos palei geležinkelį ir kitoks atviras ar pusiau atviras iš dalies urbanizuotas kraštovaizdis. Žiemos buveinė –  urbanizuotesnės teritorijos: miestų priemiesčiai, nedidelės gyvenvietės.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Šiuo metu paplitimo dėsningumai neaiškūs, nes rūšis prieš kelis dešimtmečius tapo labai reta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį didesnis už dirvinį vieversį. Žmogumi labai pasitikintis ir arti prisileidžiantis paukštis. Vengia sumedėjusios augalijos. Daugiausiai bėgioja žeme (ieškodamas maisto). Tupinėja ant įvairių statinių, pastatų. Minta žolinių augalų sėklomis, o veisimosi metu ir vabzdžiais.
Apdare vyrauja pilkai ruda spalva. Kuodelis aukštas, stačias ir smailas. Snapas santykinai ilgas ir pastebimai lenktas. Sparnų apatinės dengiamosios plunksnos rudai rusvos. Kraštinės vairuojamosios plunksnos šviesiai rudos ir mažai kontrastuoja su antuodegiu. 
Patinas dydžiu ir apdaru nesiskiria nuo patelės.
Nuo panašaus dirvinio vieversio skiriasi smailesniu, aukštesniu kuoduku, trumpesne uodega, rudesniu ir tamsesniu bendru apdaro atspalviu. Krūtinės tamsios dėmelės labiau pasklidusios. Snapas ilgesnis ir lenktas. Sparno pakraštys mažųjų plasnojamųjų plunksnų srityje vienspalvis (dirvinio vieversio – balsvas). Kraštinės vairuojamosios plunksnos pilkai rudos (dirvinio vieversio – baltos). Apatinės sparnų dengiamosios plunksnos rudai rusvos (dirvinio vieversio pilkos, kaip ir visa apačia). 
Jaunikliai labai panašūs į suaugusius, tik margesni – viršus išmargintas balsvomis ir juosvomis dėmelėmis. Jų viršus rudesnis, o apačia šviesesnė už suaugusių. Kuodukas žemesnis, bet smailas ir turint patirtį jauniklius nesunku atskirti nuo dirvinių vieversių.

Balsas

Specifinis ir beveik nepanašus į dirvinio vieversio. Melodingesnis,  melancholiškesnis ir jame mažiau karkiamųjų tonų. Gieda tupėdamas ant kokio nors pakilimo ir skrisdamas. Apskritai kuoduotasis vieversys balsingas.