Buveinė
Dideli mišrūs ir spygliuočių miškai. Pasirenka seno ir vidutinio amžiaus slypus, kur daug nudžiūvusių ir džiūstančių medžių. Ypač mėgsta apsemtas vietas ir degvietes.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Nors randamas daugelyje vietų, bet visur negausus.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Mažesnis už didįjį genį. Išvaizda mažai panašus į kitus genius.
Apdaras daug tamsesnis ir ne toks spalvinga kaip kitų genių. Visai neturi raudonos spalvos. Be to, krenta į akis balta nugara ir beveik juodi sparnai. Kojos teturi tris pirštus, iš kurių du atsukti į priekį ir vienas atgal.
Suaugęs patinas panašus į patelę, bet skiriasi gelsvu, juodai dėmėtu viršugalviu.
Nuo panašaus baltnugario genio labiausiai skiriasi dydžiu, tamsesniais sparnais, kitokiu skruosto piešiniu, baltu juodai dryžuotu pauodegiu, pilvo ir krūtinės skersiniu juodu raštu ir tuo, kad kojos turi tik tris pirštus. Patinas skiriasi ir gelsvu viršugalviu. Tripirščio genio patelė nuo baltnugario genio patino dar skiriasi juodu baltai dėmėtu viršugalviu.
Jaunikliai paukščiai panašūs į suaugusius. Skiriasi tuo, kad turi gelsvą viršugalvį. Jų juoda spalva ne tokia kontrastinga, o su rudu atspalviu. Pilvo srityje ir kūno šonuose baltas apdaras taip pat ne toks kontrastingas.
Pirminis uoksinis paukštis, uoksus įsirengiantis dažniausiai minkštuosiuose lapuočiuose.
Minta dažniausiai įvairiais vabzdžiais, ypač kurių lervos gyvena po džiūstančių medžių (daugiausiai eglių) žieve ir negyvoje medienoje.
Balsas
Tylesni nei kiti geniai. Bendravimo balsas – minkštas "tiuk". Trikdomas šaukia panašiai kaip didysis genys – "kik-kik…", bet tai tariama minkščiau, ne taip skardžiai. Tuoktuvių metu girdimas rūšiai specifinis balsas – karkimas, kuris gerokai primena riešutinės balsą, tik daug kartų tylesnis. Tarškinimo trelė ilgesnė nei didžiojo genio ir panašesnė į baltnugario genio (tarškinimas tankesnis trelės pabaigoje). Apskritai tarškinimo trelės ritmas pastebimai retesnis nei didžiojo genio. Jaunikliai lizde be perstojo rėkia choru "ki-ki-ki…".
