Buveinė

Didelių miškų seni lapuočių ir mišrių lapuočių-eglės medynai. Pirmenybę teikia šlapiems beržynams bei alksnynams.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Labiausiai paplitęs Vidurio Lietuvoje. Kitur retesnis. Šalies pietryčiuose labai retas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį didesnis už didįjį genį. Panašus į kai kuriuos kitus genius, bet nesunkiai nuo jų atskiriamas. Uoksus kala dažniausiai nudžiūvusiuose medžiuose ir stuobriuose. Minta įvairiais vabzdžiais. 
Svarbiausi rūšį charakterizuojantys požymiai yra raudonas viršugalvis (tik patino), balta nugara, rusvas pauodegys ir pailgomis tamsiomis dėmelėmis išmarginti pilvas bei kūno šonai. Patinas dydžiu ir apdaru labai panašus į patelę, bet skiriasi raudonu viršugalviu. 
Jaunikliai labai panašūs į suaugusius. Svarbiausias jų skirtumas nuo atitinkamos lyties suaugusių paukščių – blyškesnis apdaras. Krūtinė pilkesnė, lyg murzinesnė. Juoda spalva nugaroje ir sparnuose su rudu atspalviu. Rusvos spalvos plotas pauodegyje mažesnis už suaugusių paukščių. Patinėlių raudonas viršugalvis ne toks skaistus, lyg suteptas juodomis dėmelėmis. Patelės jauniklės juodas viršugalvis su pilku, balsvu atspalviu.
Nuo panašaus didžiojo genio skiriasi balta nugara, rusvu pauodegiu, išilginėmis tamsiomis dėmėmis nusėtais kūno šonais ir pilvu. Be to, nuo didžiųjų genių baltnugario genio patinas skiriasi raudonu viršugalviu. 
Patinas nuo vidutinio genio skiriasi dydžiu, balta nugara ir juodais "ūsais". "Ūsai" prasideda nuo snapo pamato ir eina link kaklo vidurio. Tuo tarpu vidutinis genys "ūsų" neturi. Baltnugario genio patelė nuo vidutinio genio patelės labiusiai skiriasi dydžiu, balta nugara, juodu viršugalviu ir "ūsais".

Balsas

Mažiau sudėtingas nei kitų artimo dydžio margųjų genių. Dažniausiai girdimas panašus į didžiojo genio frazę "kik", ki" ar "kivk". Ši frazė tariama ne taip aštriai, kaip didžiojo genio. Tarškinimas baltnugariui geniui būdingesnis nei didžiajam. Jis stipresnis, retesnis ir intensyviausias trelės pabaigoje.