Buveinė

Seni ąžuolynai ir įvairaus dydžio lapuočių ar mišrių seni medynai su ąžuolo, skroblo ir guobinių priemaiša.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse paplitęs visur. Įprastas. Kitur retas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažesnis už didįjį genį ar varnėną. Išvaizda panašus į kitus genius, bet nesunkiai nuo jų atskiriamas.
Kaip ir didžiojo genio, apdaras labai margas. Skirtingai nei didysis genys, neturi "ūsų" (nėra nuo snapo pamato galvos šonu einančios juodos juostelės). Taip pat, skirtingai nei didžiojo genio, kaklo šone esanti juoda dėmė (juostelė) nėra sujungta su tamsiu sprandu. Nuo didžiųjų genių dar skiriasi ryškiai rusvu ir išilgai tamsiai dryžuotu pilvu bei raudonu viršugalviu.
Pagal apdarą gamtoje patiną atskirti nuo patelės sunku.  Geriausias skiriamasis požymis – intensyviau raudonas pauodegys.
Nuo panašių baltnugarių genių skiriasi mažesniu dydžiu ir juoda nugara. Be to, nuo baltnugario genio patelės skiriasi raudonu viršugalviu.
Nuo mažųjų genių labiausiai skiriasi dydžiu, juoda nugara bei rausvu pauodegiu. Nuo mažojo genio patelės skiriasi ir raudonu viršugalviu.
Jaunikliai labai panašūs į suaugusius paukščius, bet jų apdaras truputį blyškesnis.
Pirminis uoksinis paukštis, lizdus įsirengiantis dažniausiai nudžiūvusiuose ir gerokai patrešusiuose medžiuose ir stuobriuose.
Minta dažniausiai įvairiais vabzdžiais. Sezoniškai geria kai kurių medžių sultis. Rudenį ir žiemą daugiausiai ieško vabzdžių apžiūrinėdamas lapuočių sausuolius ir sausas augančių medžių šakas. Pirmenybę teikia ąžuolams.

Balsas

Didžiajam geniui būdingas balsas "kik" girdimas retai. Labai panašus į mažojo genio balsą. Kai kada girdimos serijos "kiuk-kiuk-kiuk-kiuk…". Teritorinė giesmė – tai keletą kartų kartojama nelabai garsi, lyg per nosį tariama frazė "gvyk-gvyk-gvyk…". Tarškina retai.