Buveinė

Įvairiausi miškai su senais ir vidutinio amžiaus medynais. Žiemą pirmenybę teikia mišriems ir spygliuočių medynams.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visur. Dažniausia geninių paukščių būrio rūšis.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Varnėno dydžio. Išvaizda panašus į kitus panašaus dydžio genius.

Apdaras labai margas, vyrauja balta, juoda bei raudona spalvos. Ypač krenta į akis didelės ovalios baltos dėmės pečių srityje. Polėkis banguotas. Suaugęs patinas panašus į patelę, tik pakaušyje turi raudoną dėmę.

Nuo panašaus baltnugario genio skiriasi juoda nugara, ryškiai raudonu pauodegiu, baltais kūno šonais. Be to, skiriasi mažesne raudona dėme galvos viršuje (didžiojo raudonas pakaušis, o baltnugario genio – viršugalvis).

Nuo mažojo genio labiausiai skiriasi dydžiu, o be to, juoda nugara bei raudonu pauodegiu. Nuo vidutinio genio skiriasi ryškiai raudonu pauodegiu, vienspalviu pilvu, pilnais "ūsais" (juoda juostelė nuo snapo pamato skruostu eina link sprando). Be to, didžiojo genio patinas nuo vidutinio genio skiriasi mažesne raudona dėme galvos viršuje (didžiojo raudonas pakaušis, o vidutinio genio – visas viršugalvis).

Jaunikliai paukščiai panašūs į suaugusius, bet lengvai atskiriami. Iki rudens jų viršugalvis, pauodegys nekontrastingai rausvas. Nuo baltanugarių genių skiriasi juoda nugara ir vienspalviais (nedėmėtais) krūtine ir pilvu. Nuo vidutinių genių skiriasi juoda nepertraukta juostele, einančia nuo snapo pamato iki pakaušio.

Pirminis uoksinis paukštis. Jo vaidmuo miško ekosistemose milžiniškas, nes suteikia vietas lizdams daugeliui rūšių smulkių antrinių uoksinių paukščių.

Maitinasi dažniausiai įvairiais vabzdžiais. Rudenį ir žiemą didžiausią maisto dalį sudaro spygliuočių sėklos.

Balsas

Beveik ištisus metus girdima trumpa frazė "kik". Kai kada girdimos serijos "ki-ki-ki-ki…". Veisimosi sezono pačioje pradžioje dažnai girdimas tarškinimas. Jaunikliai prieš išskrisdami iš uokso beveik be perstojo choru ir pasikeisdami šaukia "ki-ki-ki…".