Buveinė

Lapuočių ir mišrių miškų senų medynų sklypai palei aikštes, atvirumas, upelius. Ypač mėgsta paupių miškus.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Nors paplitusi daugelyje rajonų, bet reta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Didesnė už kėkštą ir truputį didesnė už pilkąją meletą. Pirminis uoksinis paukštis (uoksus lizdui kalasi pats), galintis gyventi tik sename miške ar medyne su labai senais medžiais. Ne tik išvaizda, bet ir elgesiu (taip pat ir mitybos) panaši į pilkąją meletą. Skruzdėlynai yra šios rūšies buveinės svarbus elementas. Paukštį pamatyti pasiseka rečiau (bent veisimosi laikotarpiu), nei išgirsti jo balsą. Uoksus dažniau kalasi minkštuosiuose lapuočiuose medžiuose.
Viršutinė pusė pilkai žalia, antuodegis žalsvai gelsvas. Tiek patino tiek ir patelės kakta, viršugalvis ir pakaušis ("kepurėlė") raudonos spalvos. Apie akis yra stambi juoda dėmė. Patino juodi "ūsai" su raudona dėme viduryje.
Nuo panašios pilkosios meletos patino suaugęs žaliosios meletos patinas skiriasi raudonu viršugalviu ir sprandu, didele juoda dėme aplink akį ir platesniais juodais su raudonu centru "ūsais". Nuo pilkosios meletos suaugusios patelės skiriasi tuo, kad apdare turi daug raudonos spalvos, didesne juoda dėme aplink akį ir platesniais "ūsais".
Nuo panašios pilkosios meletos patino suaugusi žaliosios meletos patelė labiausiai skiriasi raudonu viršugalviu ir pakaušiu, didesne juoda dėme aplink akį ir platesniais "ūsais". Ir pagaliau žaliosios meletos patelė nuo panašios pilkosios meletos patelės labiausiai skiriasi raudona spalva galvos apdare, didesne juoda dėme aplink akį ir platesniais "ūsais".
Kaip ir kiti geniniai, skrenda banguotai. 
Jaunikliai panašūs į suaugusius analogiškos lyties paukščius, bet jų apačia išmarginta gausiomis ir ryškiomis juosvomis dėmėmis.

Balsas

Patino tuoktuvių balsas – ilga frazė iš 8–10 fragmentų "kliu". Bendravimo balsas skrendančio panašus, bet kelios su mažomis pertraukomis kartojamos frazės trumpesnės (vos iš kelių fragmentų) – primena "ki, kiu-kiu-kiuk".