Buveinė

Sausų pušynų ir rečiau mišrių miškų pamiškės, sklypai palei aikštes, kirtavietes, kai kada peri sodybų medžiuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Prieš keletą dešimtmečių buvo įprastas ir tinkamose buveinėse paplitęs visur, pastaraisiais metais tapo retas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Apytikriai kuosos dydžio ar kiek didesnis labai spalvingas paukštis, kaip ir kiti žalvarinių šeimos paukščiai, primenantis tropikų sparnuočius. Suaugusių apdare vyrauja žalsva, melsva, juosva ir rusvai ruda spalvos. Su kitais paukščiais nesupainiojamas.
Patinas apdaru beveik nesiskiria nuo patelės. Skrydis lengvas. Tuoktuvių metu daug skraido, klykauja, vartosi ore.
Vasaros pabaigoje po veisimosi laikotarpio rudens apdaras tampa blyškesnis (melsva spalva tampa žalsvesne, mažiau kontrastinga).
Jaunikliai paukščiai dar blyškesni nei suaugę rudens apdaru. Krūtinėje ir ant sparnų dengiamųjų plunksnų išryškėja rudas atspalvis.
Minta stambiais vabzdžiais, ypač vabalais. Todėl labai mėgsta tarpumiškius, kur ganomi gyvuliai ir gausu mėšlavabalių. Grobį dažniausiai puola ant žemės, todėl renkasi žemažolius dirvonus, kur maitinimasis efektyvesnis.
Lizdus įsirengia didelėse drevėse (jų miškuose beveik nebeliko) ir senuose medžiuose juodųjų meletų iškaltuose uoksuose. Užima jiems iškeltus inkilus.

Balsas

Tuoktuvių demonstracinės trelės ilgokos. Tai daugiausiai sudėtingas karkimas "karraa-krara-krara…" ar "rarraa-rarraa…". Bendravimo ir pavojaus balsai trumpesni – "ra-rak" ar "rak-rak". Apskritai veisimosi metu triukšmingi.