Buveinė

Didelių mišrių ir spygliuočių miškų seni medynai su aikštėmis, atvirumomis.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitusi plačiai, bet miškuose, kur vyrauja lapuočiai medžiai, retesnė. Apskritai negausi.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Viena mažesnių mūsų krašto pelėdų. Kiek didesnė už pelėdikę. Masė artima kėkštui.
Viršutinė pusė tamsiai rusva su baltomis smulkiomis dėmelėmis. Ant pečių baltos dėmės didesnės. Apačia balsva su rudomis neryškiomis dėmėmis. Galva didelė, apvali. Skruostų "vainikai" apskriti, balti. Kojos plunksnuotos iki nagų. Akys ryškiai geltonos. Sparnai trumpi, platūs, apvaliais galais. Skrenda tarpais tankiai plasnodama, o vėliau sklęsdama. 
Patinai panašūs į pateles, tik šios truputį didesnės. 
Nuo pelėdikės skiriasi buveine (lututė – išimtinai miško paukštis), dydžiu, apvalia didesne galva ir skruostų "vainikais", apskritomis (ne pailgomis) dėmelėmis ant galvos ir plunksnuotais pirštais.
Jaunikliai nedėmėti – šokolado rudumo. Tačiau net ir rudens pradžioje išsišėrę jie gerokai skiriasi nuo suaugusių paukščių. Jie rudesni ar rusvesni, baltos dėmės kūno viršuje mažesnės. Tamsios dėmės apačioje neryškios, nekontrastingos. Subręsta ir peri jau kitais kalendoriniais metais.
Peri daugiausiai meletų iškaltuose uoksuose ir stambiose natūraliose drevėse (kurių mūsų miškuose labai mažai). Užima specialiai iškeltus inkilus. Minta smulkiais žinduoliais – daugiausiai pelėnais ir vabzdžiais. 
Aktyvi naktį ir prieblandoje. Grobį gali pačiupti tik pagal garsą, jo nematydama. Žiemą, kai pelėnai sunkiai prieinami, gali būti aktyvi ir dieną bei gaudyti paukščius. Grobio tyko daugiausiai tupėdama stebėjimo vietoje.

Balsas

Girdimas veisimosi metu dažnai ir ilgai. Tuoktuvių balsas – greitai tariama trelė "pu-pu-pu…". Trelėje tokių garsų būna 6–8. Jis gerokai primena kukučio balsą, bet trelė ilgesnė ir greičiau atliekama. Be to, kukutis naktį negieda, todėl pagal balsą šios rūšys nesupainiojamos.