Buveinė

Didelių mišrių su egle miškų seni medynai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitimas nepakankamai ištirtas. Manoma, kad turėtų būti dažnesnė šiaurinėje šalies dalyje.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Didesnė už naminę pelėdą, bet į ją gerokai panaši. Galva didelė. Sparnai trumpi ir platūs. Akys juodos. 
Viršutinė pusė panaši į naminės pelėdos. Apačia balsva su išilginiais tamsiais dryžiais. Apdaras metams bėgant nesikeičia. Patinai panašūs į pateles, bet šios kiek didesnės.
Skirtingai nei naminių pelėdų, krūtinės ir pilvo plunksnos neturi smulkaus skersinio dryžuotumo (matomas tik iš arti). Uodega santykinai ilga (naminės pelėdos trumpa). 
Nuo panašios laplandinės pelėdos skiriasi dydžiu, siauresne juoda juosta uodegos gale, mažiau išraiškingais skruostų "vainikais" ir šviesiu jų apvadu, juodomis akimis ir tuo, kad neturi juodos "barzdos" (dėmės apie snapą).
Jaunikliai vėlų rudenį ir žiemą labai panašūs į suaugusius, tik truputį šviesesni (ypač skruostų "vainikai"). Jų apdaro tamsios išilginės juostelės platesnės ir tamsesnės. Be to, gali turėti neintensyvų rudą atspalvį (suaugę rudos spalvos apdare turi mažiau).
Aktyvi naktį ir dieną. Peri daugiausiai senų medžių drevėse, tuščiaviduriuose stuobriuose, kurių mūsų miškuose labai mažai. Kartais įsikuria negyvenamuose vanaginių paukščių lizduose. Minta daugiausiai smulkiais žinduoliais, ropliais ir vabzdžiais bei paukščiais. Jų tyko tupėdama neaukštai. Kai kada prie lizdo su jaunikliais būna agresyvi ir gali sužeisti žmogų. Apie tokį pelėdų elgesį (apskritai jis būdingas visoms didesnės pelėdoms) reikia perspėti vaikus, kad jie ypač saugotų veidą ir nesiartintų prie lizdo.

Balsas

Veisimosi metu patinas šaukia "uhu". Po to seka 4–5 sekundžių pauzė ir vėl "uhu-uhu". Ši dviskiemenė frazė kartojama ne tankiau kaip 15 sekundžių. Patelė gali atsakyti panašiu, tik žemesnio tono balsu. Jaunikliai prašo maisto cypaudami "fsiiip" (panašiai kaip naminės pelėdos jaunikliai).