Buveinė

Gyvenvietės, sodai, parkai, nedidelės giraitės.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Nepakankamai ištirta rūšis. Manoma, kad dažnesnė pietinėje ir vakarinėje šalies dalyje, bet apskritai reta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Viena iš mažiausių šalyje aptinkamų pelėdų.
Daug didesnė už žvirblinę pelėdą ir dydžiu labai panaši į lututę. Tai sutemų paukštis ir aktyvi daugiausiai prietemoje bei naktį. 
Apdaras pilkas su rudu atspalviu, nusėtas įvairaus dydžio balsvomis dėmelėmis ir dryželiais. Jis visais sezonais išlieka toks pat. Rainelė geltona. Viršutinė pusė rusvai pilka, nusagstyta įvairaus dydžio baltomis dėmėmis. Apačia balsva su išilginiais tamsiais dryžiais. Skruostų vainikai tamsūs, atrodo lyg suspausti, jų riba šonuose neryški. Uodega trumpa.
Nuo panašios lututės skiriasi buveine. Pelėdikė miškuose negyvena ir mėgsta atviresnes vietas. Jos viršugalvis apvalus, galva lyg suspausta (lututės kampuota). Kadangi pelėdikės plunksnos mažiau papurusios, ji atrodo gerokai mažesnė už lututę. Skruostų "vainikai" atrodo lyg suspausti, o tuo tarpu lututės beveik apskriti. Ant galvos yra pailgų šviesių dryželių (lututės – tik smulkūs apvalūs taškai). Plunksnuoti pirštų pamatai, lututės – visi pirštai.
Jaunikliai paukščiai, praradę pūkinio apdaro likučius, labai panašūs į suaugusius, bet jų apdare šviesių dėmių mažiau. Viršugalvyje balsvų dėmelių nebūna.
Žmones prisileidžia arti. Pajutusi pavojų, susigūžia. Atviras erdves perskrenda banguotu polėkiu kaip genys. Peri daugiausiai pastatų, statinių užunarviuose. Minta smulkiais žinduoliais ir vabzdžiais. Jų tyko dažniausiai tupėdama stebėjimo vietoje – ant stulpų, pastatų.

Balsas

Labai įvairus. Kai kurios frazės panašios į kitų pelėdų, pvz., "kuik, kuik…" ar "ku-vit, ku-vit…". Kartais periodiškai kartodama šūkčioja "kooo-k". Kai kada kniaukia panašiu į kačiukų balsu "ku-vjau".