Buveinė

Mišrūs ir gryni seni eglynai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Nepakankamai ištirta rūšis. Negausi ir stebima retai, bet manoma, kad paplitusi plačiau, nei dabar žinoma.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažiausia iš šalyje aptinkamų pelėdų. Nedaug mažesnė už varnėną. Apdaras metams bėgant nesikeičia. Aktyvi prietemoje, anksti ryte ir net dieną. Žmones prisileidžia arti, patikli. Peri medžių drevėse bei uoksuose, kuriuos miške iškala geniai. Svarbu, kad miške būtų nors nedaug minkštųjų lapuočių (ypač drebulių), kur geniai galėtų iškalti uoksus.  
Minta daugiausiai smulkiais žvirbliniais paukščiais ir žinduoliais. 
Stebėdama galimą grobį dažniausiai tupinėja eglių viršūnėse. Būdinga, kad kartkartėmis kraipo uodegą, ją kilnoja. 
Viršutinė pusė rusvai pilka, išmarginta mažais šviesiais taškeliais. Apačia balta su išilginiais tamsiais dryžiais. Skruostų "vainikai" tamsūs, jų ribą rodo tik koncentriški šviesių smulkių dėmelių ratai. Pastaibis plunksnuotas, pirštai apaugę šereliais. Rainelės geltonos. Patinas panašus į patelę.
Nuo panašaus apuokėlio skiriasi dydžiu ir tuo, kad neturi "auselių" ir kad skruostų vainikai tamsūs, neryškūs. Nuo lututės skiriasi taip pat dydžiu ir tamsiais skruostais.
Skrenda banguotu polėkiu – panašiai kaip geniai. Dažniausiai tik perskrenda nuo medžio prie medžio ar prie grobio ir atgal.
Praradę pūkinio apdaro likučius, jaunikliai labai panašūs į suaugusius, bet yra truputį rudesni. Jų apdare šviesių dėmių mažiau ir jos ne tokios ryškios. Viršugalvyje, nugaroje ir sparnų dengiamosiose plunksnose balsvų dėmelių beveik nebūna (suaugusių – priešingai).

Balsas

Tylus melancholiškas švilpčiojimas, panašus į juodgalvės sniegenos, bet labiau ištęstas. Tyliu balsu švilpauja abu poros nariai, tačiau patelės balsas žemesnis. Iš tokių švilpčiojimų "tjuju, tjuju…", kartojamų maždaug kas 2 sekundes, sudaryta patinėlio tuoktuvių giesmelė.