Buveinė

Peri miestuose, gyvenvietėse, stambių ūkių centruose. Maitinasi urbanizuotame ir žemės ūkio kraštovaizdžiuose. Miško vengia.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visame krašte ir dažnas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Šalyje aptinkamos tik domestikuotos formos Columba livia f. domestica paukščiai, kuriuos priimta vadinti naminiais karveliais. Šios formos karveliai išplitę Šiaurės ir Centrinėje Europoje (ši sritis žemėlapyje pažymėta šviesiai žaliai). Tuo tarpu "laukinis" uolinis karvelis Columba livia aptinkamas Pietų Europoje daugiausiai kalnuotose vietovėse (žemėlapyje pažymėta tamsiai žaliai).
Naminio karvelio Columba livia f. domestica dydis gerokai varijuoja, bet dažniau aptinkami kiek didesni individai už tikrąjį "laukinį" – t.y. uolinį karvelį Columba livia. Naminių karvelių apdaras taip pat labai varijuoja. Pasitaiko net baltų, juodų, rudų, bet daugiausiai yra panašių į uolinį karvelį ir margų.
Uolinis karvelis apdaru ir dydžiu labiausiai primena ulduką, bet už jį šviesesnis. Nugara ir sparnų viršutinė dalis (kai paukštis tupi) arba dilbio sritis (kai paukštis skrenda) yra šviesiai pilka. Sparnų apačia ir antuodegis balti. Skrenda greitai. Tuoktuvių skrydžio metu sklendžia pusiau pakeltais sparnais.
Nuo panašaus ulduko skiriasi baltu antuodegiu (ulduko pilkas – kaip ir nugara), balta sparnų apačia (uldukų – pilka), ilgesne uodega ir tuo, kad juostelės išilgai sparnų jų viršuje ryškesnės.
Nuo keršulio skiriasi tuo, kad neturi šiam būdingų baltų dėmių sparnuose ir kaklo srityje.

Balsas

Tuoktuvių giesmę įprasta vadinti burkavimu. Naminių ir "laukinių" uolinių karvelių balsas nesiskiria.