Buveinė

Veisimosi metu – uolėtos jūrų pakrantės. Kitu metu – priekrantė ir atvira jūra.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Lietuvoje retai aptinkama vien Baltijos jūros teritoriniuose vandenyse traukimo ir žiemojimo metu. Dažniau registruojama iš laivų nei nuo kranto, tačiau kituose kraštuose dažniau nei kiti jūrų turgų paukščiai matoma prie kranto. Reta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Labai maža. Maždaug strazdo dydžio. Ledinuotojo vandenyno jūrinis paukštis. Būdingas masyvus trumpas kūnas, mažas masyvus snapas. 
Anksti pavasarį gali būti stebimi paukščiai veisimosi apdaru. Tuomet jų galva, kaklas, sparnų viršus ir kūnas juodos spalvos. Kūno apačia balta. Ant sparnų ir prie akies taip pat matomos nedidelės baltos dėmelės. Panašių rūšių paukščių, su kuriais mažąsias alkas būtų pavojus supainioti, Šiaurės Eurazijoje nėra. Tiesa, tam tikra tikimybė yra jas supainioti su jaunais mormonais (Flatercula arctica), bet Lietuvos vandenyse ši paukščių rūšis iki šiol dar nebuvo užregistruota. Vis dėlto mažoji alka lengviausiai atskiriama pagal dydį, nes yra perpus mažesnė už mormoną. Be to, ji judresnė – skrendančios dėl tankaus plasnojimo net negalima akimi įžiūrėti sparnų judesių.
Žiemos apdaru kaklas ir krūtinė pilkšvai balti. Likęs apdaras panašus kaip ir veisimosi metu. 
Jaunikliai panašūs į suaugusius žiemos apdaru, bet jų kūno viršus yra ne grynai juodas, o su tamsiai rudos spalvos atspalviu.
Maitinasi vien jūroje. Peri kolonijose – vadinamuosiuose paukščių turguose. Maitinasi daugiausiai jūrų planktonu, ypač smulkiais vėžiagyviais, rečiau žuvimi. Tarp tankių nardymų maitindamasi ant vandens laikosi žemai – lyg pritūpusi ir iškėtusi sparnus. Tuomet net vandens paviršiuje esti savotiška nardymo poza – t.y. nuleidusi sparnus, nes jais nerdama iriasi. Sparnai būna priglausti prie kūno. Iš vandens kyla iš vietos.

Balsas

Ne veisimosi metu tyli. Paukščių turguje, kur peri mažosios alkos, girdimi balsai, panašūs į "uirrr-uir" ir "kri-kri", taip pat ir kitokie.