Buveinė

Veisimosi metu – uolėtos jūrų pakrantės. Kitu metu – priekrantė ir atvira jūra.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Rudenį ir žiemą aptinkama Lietuvos teritoriniuose Baltijos jūros vandenyse. Dažniau registruojama iš laivų nei nuo kranto. Įprasta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnė už laibasnapį narūnėlį ir į jį panaši. Jūrinis paukštis. Būdingas masyvus, ilgokas, vertikaliai suplotas aukštas snapas. Per jo vidurį eina balta, siaura skersinė juostelė. Uodega ilgesnė ir smailesnė nei narūnėlio. Žiemos apdaru suaugusių paukščių viršus, išskyrus baltų skruostų dalį, juodas. Apačia balta. Stebint iš toliau mišrius būrius su laibasnapiais narūnėliais, visuomet atrodo už juos tamsesnė (laibasnapių narūnėlių galva ir kaklas juodi su rudu atspalviu). 
Anksti pavasarį gali būti matomi ir paukščiai veisimosi apdaru. Jis panašus į žiemos apdarą, tik daugiau esti juodos spalvos. Žiemos apdaru buvę balti skruostai ir kaklo priekis veisimosi apdaru tampa juodais. Susiformuoja balta siaura juostelė nuo akies link antsnapio pamato. 
Jaunikliai panašūs į suaugusius, tik jų snapas mažiau masyvus ir neturi baltos skersinės juostelės.
Maitinasi vien jūroje. Peri kolonijose – vadinamuosiuose paukščių turguose. Daug šių paukščių Baltijos jūroje žūsta žvejų statomuose tinkluose.

Balsas

Ne veisimosi metu tyli. Paukščių turguje girdimos panašios į narūnėlių karkiamosios žemų tonų frazės "arrr" arba "errr".