Buveinė

Įvairiausių tipų tundra. Traukimo metu laikosi prie stambių, ypač pajūrio vandens telkinių.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Retas, bet kasmet stebimi pajūryje.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažiausias iš plėšikų. Truputį didesnis už kuosą, bet dėl ilgų sparnų ir uodegos atrodo daug didesnis. Skirtingai nei kitų rūšių plėšikų, tamsios ar kitokių spalvinių formų suaugusių paukščių nebūna. Taip pat neturi tamsios juostos skersai krūtinės. 
Vidurinės plasnojamosios plunksnos daug (14–20 cm) ilgesnės už kitas, siauros ir smailiais galais. Jos esti minkštos ir paukščiui skrendant juda, vibruoja.
Suaugusių viršus ir pauodegys tamsiai pilki. Pilvas balsvas, o krūtinė ir kaklas balti. Skruostai šviesūs su gelsvu atspalviu. 
Jauniklių apdaras įvairuoja nuo labai tamsaus iki šviesaus su beveik baltu pilvu. Bendras jų ypatumas - margumas, dryžuotumas (ypač apatinės pusės). Vidurinės vairuojamosios plunksnos yra apskritokais galais, tačiau 2–4 cm ilgesnės už kitas vairuojamąsias plunksnas. Paukščiui skrendant sparnų apačioje didžiųjų plasnojamųjų plunksnų pamato srityje matoma balta dėmė (bukauodegiui plėšikui būdingos dvi tokios dėmės). 
Suaugusių apdarą galutinai įgauna penktais gyvenimo metais. Pusiau subrendę (3–4 metų) vis dar turi truputį dryžuotą, dėmėtą apdarą. Ypač dryžuotos esti sparnų dengiamosios ir pauodegio bei antuodegio plunksnos. Jų uodega esti keletu centimetrų trumpesnė nei suaugusių, todėl didelė tikimybė juos supainioti su suaugusiais smailiauodegiais plėšikais. Tuomet reikia atkreipti dėmesį į kūno apačios raštą (dryžuota apačia ar ne). Be to, suaugę ilgauodegiai plėšikai sparnų viršuje baltų dėmių plaštakos srityje neturi (gali būti tik balti didžiųjų plasnojamųjų plunksnų stiebeliai), o tuo tarpu pusiau subrendusių smailiauodegių plėšikų sparnų viršuje esti ryškios baltos dėmės didžiųjų plasnojamųjų plunksnų pamato srityje.

Balsas

Girdimas tik veisimosi vietoje. Tuoktuvių balsas panašus į paprastojo kiro balsą.