Buveinė

Tundra ir Arkties vandenyno pakrantės. Traukimo metu laikosi stambių vandens telkinių, ypač jūrų, pakrančių.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkamas pajūryje, rečiau žemyninėje dalyje. Apyretis.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį mažesnis už varną ir mažesnis už bukauodegį plėšiką, bet didesnis už ilgauodegį plėšiką. Apdaras labai varijuoja. Tiek suaugę, tiek jaunikliai esti šviesios ir tamsios (taip pat tarpinių) formų. Panašūs į kirus ir nuo kai kurių jų rūšių sunkiai atskiriami. Dažniausiai primena labai tamsų kirą. Sparnai ilgi ir siauri, todėl skraido greitai – primena sakalą.
Suaugusių veisimosi apdaru paukščių viršus nuo pilko iki tamsiai rudo. Šviesios formos paukščių apačia, kaklas ir dalis skruostų balti ar balsvi (bukauodegiui plėšikui būdingos gelsvos spalvos mažiau). Tamsios formos paukščiai sudaro mažiau nei 1% visos populiacijos. Tamsus snapas ne toks masyvus kaip bukauodegio plėšiko. Kojos juodos. Virš snapo esti nedidelė šviesi dėmė. Jei krūtinę juosia tamsi juosta, tai joje neišsiskiria dėmės. 
Paukščiui skrendant matyti, kad dvi vidurinės vairuojamosios plunksnos gerokai ilgesnės už kitas, siauros ir smailais galais. Jos esti kietos ir apie 6–10 cm ilgesnės už kitas uodegos plunksnas.
Šviesios formos jaunikliai yra su aiškiai šviesiai (gelsvai) rudu atspalviu. Šviesiausi individai yra šviesesni už analogiškos formos bukauodegių plėšikų jauniklius. Išskyrus tamsiosios formos individus, jie yra smarkiai dryžuoti. Tamsios formos jaunikliai apdaru labai panašūs į bukauodegio plėšiko tos pačios formos jaunus paukščius, todėl juos lengviau atskirti pagal uodegos formą. Jų smailokos vidurinės vairuojamosios plunksnos tik nedaug ilgesnės už kitas uodegos plunksnas (svarbus skiriamasis požymis, lyginant su kitų rūšių jaunais plėšikais). Suaugusių apdarą įgauna ketvirtais penktais metais, bet jau antrais metais vidurinės vairuojamosios plunksnos gerai matomos, nors esti trumpesnės už suaugusių individų.

Balsas

Girdimas tik veisimosi vietoje.