Buveinė

Tundros vandens telkiniai ir Arkties vandenyno pakrantės. Traukimo metu laikosi prie stambių vandens telkinių.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Stebimas pajūryje. Retas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Truputį didesnis už varną. Apdaras labai varijuoja. Tiek suaugę, tiek jauni individai esti šviesios ir tamsios (taip pat tarpinių) formų. Panašūs į kirus ir nuo kai kurių jų rūšių sunkiai atskiriami. Daug sklando. Dažnai plauko jūroje toli nuo kranto.  
Suaugęs veisimosi apdaru tamsiai rudas. Snapas masyvus, oranžiniu pamatu ir juodu galu (kitų rūšių plėšikų snapas tamsus). Vidurinės vairuojamosios plunksnos gerokai ilgesnės už kitas, plačios. Jų galai apskriti ir yra pasukti (didžiosios vėtyklės dalies ir jos galo plokštumos yra statmenos). Sparnų apačios dengiamosios plunksnos vienspalvės (nedryžuotos).
Apytikriai apie 2–5% paukščių turi tamsų apdarą (priskiriami tamsiajai formai), kuriame vyrauja tamsiai ruda spalva. Šviesios formos paukščių apačia balta, tik kaklas ir dalis skruostų gelsvi. Tarpinių (pusiu šviesių) formų paukščių apačia, ypač krūtinė, esti rudai dėmėta ar dryžuota (atrodo kaip tamsi juosta skersai krūtinės). 
Suaugę žiemos apdaru (šviesi forma)panašūs į trečių metų paukščius vasarą (pilvas šviesus, tamsus viršugalvis nekontrastingas ir sparnų apačia dryžuota).
Jaunikliai skiriasi margu (dryžuotu) pauodegiu (suaugusių - vienspalvis) ir lygiu uodegos galu (neturi ilgų vidurinių plunksnų). Apskritai visas jų apdaras tamsesnis. Snapo pamatas šviesus (pilkas, pilkai melsvas), o galas tamsus. Labai panašūs į kitų rūšių plėšikų jauniklius. Nuo jų atskiriami iš dydžio, masyvesnio snapo ir balsvų dėmių sparno apačioje didžiųjų plasnojamųjų plunksnų pamato srityje (požymis matomas tik paukščiui skrendant). Centrinių vairuojamųjų plunksnų galai apskriti ir tik truputį ilgesnės už kitas uodegos plunksnas. Suaugusių apdarą įgauna penktais gyvenimo metais.

Balsas

Girdimas tik veisimosi vietoje.