Buveinė

Peri arktinėje tundroje netoli vandens. Traukimo metu aptinkamas įvairiose vandens telkinių pakrantėse netoli jūrų.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Matytas vieną kartą dvidešimto šimtmečio viduryje.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažesnis už varnėną ir truputį didesnis už apvaliasnapį plaukiką. Veisimosi apdaras labai savitas, todėl atskirti šią rūšį gamtoje nesudėtinga. Kaip ir apvaliasnapis plaukikas, dėl pailgo kūno (truputį ilgesnio nei apvaliasnapio plaukiko) plaukiantis iš šono primena mažąjį kirą (ypač jei lygintume šiuos paukščius rudens-žiemos apdaru). Maitinimosi elgesys panašus į apvaliasnapio plaukiko. 
Palyginti su patelėmis suaugusių patinų veisimosi apdaru rusvai ruda krūtinė ir pilvas blyškesni ir su baltomis skersinėmis dėmėmis. Skruosto balta dėmė mažesnė ir nekontrastinga.
Suaugusių paukščių viršus rudens-žiemos apdaru melsvai pilkas – vienspalvis (apvaliasnapio plaukiko – dėmėtas). Viršugalvis baltas, pakaušis ir dalis galvos šonų – juodi.
Jaunikliai panašūs į jauniklius apvaliasnapius plaukikus, bet jų viršuje gelsvos dėmės ir juostelės neryškios (pastarųjų viršuje dėmės ir juostelės ryškiai oranžinės). 
Rudens-žiemos apdaru pirmamečių nesubrendusių paukščių viršus tamsus (skirtumas nuo suaugusių). Nuo jauniklių apvaliasnapių plaukikų skiriasi oranžine juostele kaklo ir krūtinės srityje.

Balsas

Girdimas retai. Šaukimo balsai - "pit" (panašus į laukių) ir "krrri".