Buveinė

Sumedėjusia augmenija apaugę ir atviri vandens telkinių smėlėti pakraščiai. Rečiau aptinkamas dumbluotose vandenų pakrantėse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse įprastas ir aptinkamas visame krašte.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Šiek tiek mažesnis už varnėną. Atpažįstamas iš trumpų kaklo ir kojų, ilgo liemens ir būdingo užpakalinės kūno dalies kilnojimo (ypač ką tik nusileidus po skrydžio). Polėkis irgi geras rūšies atpažinimo požymis. Skraido ties vandens paviršiumi. Sparnus laiko truputį sulenktus. Pakaitomis pulsuojančiu ritmu plasnoja ir sklendžia. Mėgsta tupėti ant iš vandens kyšančių daiktų. Pabaidytas dažnai perskrenda į kitą upės krantą.
Viršus gelsvai ar pilkai rudas. Krūtinės šone balta dėmė nueina net aukščiau sparno. Skrendančio viršuje matomos išilgai sparnų einančios ryškios baltos juostos. Jauniklių ir suaugusių paukščių apdaras labai panašus. Gamtoje juos atskirti labai sunku.
Minta daugiausiai bestuburiais, ypač vabzdžiais. Juos dažniausiai renka nuo žemės paviršiaus ir augalų. Ypač mėgsta maitinti ties vandens ir sausumos riba, prie akmenų ar į vandenį įkritusių medžių.

Balsas

Šaukiamasis signalas, girdimas paukštį pabaidžius, – aštrus aukštas "ti-ti-ti…". Nerimo frazė ilgesnė ("tiiiik" ar "titiiiik"). Tuoktuvių giesmelė "tiititi-tiititi" ir pan.