Buveinė

Veisimosi buveinė – šlapi miškai ir miškai palei upelius. Traukimo metu aptinkamas įvairių vandens telkinių dumbluotose ir smėlėtose bei žole neapaugusiose pakrantėse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Perėjimo ir traukimo metu tinkamose buveinėse įprastas ir aptinkamas visame krašte.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Šiek tiek didesnis už varnėną. Rūšis nesunkiai atpažįstama iš elgesio ir išvaizdos. Tupia ant medžių šakų (ant apatinių ar lajos viduryje), nors kitiems mūsų krašte perintiems tilvikams tai nebūdinga. Panašiausias į tikutį, bet už jį tamsesnis ir trumpesnėmis kojomis. Atsargus ir netyčia užkluptas nuskrenda šaukdamas būdingu balsu. Tuomet gerai matomi juodi sparnai, kontrastingas baltas antuodegis ir skersai dryžuota uodega.
Veisimosi metu krūtinė ir kūno viršus beveik ištisai tamsūs. Apačia balta. Nuo tikučio skiriasi juodu viršumi su labai mažomis šviesiomis dėmelėmis. Riba tarp tamsios krūtinės ir balto pilvo labai kontrastinga, o tuo tarpu tikučio – dėmėta krūtinės apačia ir kūno šonai. 
Jaunikliai labai panašūs į suaugusius, tik jų viršus esti truputį šviesesnis, pilkesnis.
Minta daugiausiai bestuburiais, tarp kurių vyrauja vabzdžiai. Juos renka iš vandens ar sausumoje netoli vandens. Maisto ieško braidydamas seklumose.

Balsas

Pavojaus signalas, girdimas paukštį pabaidžius, – aštrus aukštas "tliiit-tliiit-tliiit…". Šaukiamieji balsai – trumpi "pit" ir "tjili". Tuoktuvių giesmelė giedama tuoktuvių skraidymo virš miško metu. Ji labai melodinga ir giedama lėtai. Primena "jujullli, tjujullli".