Buveinė

Veisimosi buveinė – atviros žemapelkės, drėgnos pievos ir ganyklos, žolėmis apaugusios didelės vandens telkinių salos. Traukimo metu aptinkamas vandens telkinių dumbluotose ir smėlėtose vandenų pakrantėse bei seklumose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Perėjimo metu negausus, bet aptinkamas visame krašte. Traukimo metu dažnesnis.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Šiek tiek didesnis už smilginį strazdą. Veisimosi metu lengva pažinti iš ilgų raudonų kojų, ryškių baltų išilginių juostų sparnuose (baltos mažosios plasnojamosios plunksnos) ir rusvo snapo pamato. Apdaro viršus pulkai rudas. Krūtinė ir šonai dryžuoti. Antakio dalis tarp akies ir snapo balsva. Panašus į gaidukus (išskyrus patinus tuoktuvių apdaru).
Suaugęs paukštis veisimosi metu smarkiai dėmėtas (tiek viršus, tiek ir apačia). Krūtinės apačioje ir kaklo srityje tamsios dėmės susilieja ir atrodo kaip išilginės juostelės.
Suaugęs paukštis rudens apdaru daug mažiau dėmėtas. Jo viršus ir krūtinė vienodai pilkai rudi. Šonai ir pauodegys nusėti negausiomis tamsiomis dėmelėmis ir dryželiais.
Jauniklių viršus su aiškiu rudu atspalviu, nes plunksnų kraštai rudi. Kaklas ir krūtinė su aiškiai matomais išilginiais dryžiais. Kojos mažiau raudonos nei suaugusių (labiau oranžinės).

Balsas

Šaukiamasis balsas - melodingas "tjuju". Tuoktuvių giesmelė giedama tuoktuvių skraidymo metu. Ji panaši į šaukiamąją frazę, bet sudėtingesnė ir lėčiau giedama. Primena "tjuliu-tjuliu…". Pavojaus signalas – tankiai ir daug kartų kartojamas "tju-tju-tju…".