Buveinė
Veisimosi buveinė – šlapios pievos, atviros žemapelkės ir ežerų salos. Traukimo metu dažniausiai aptinkamas dumblėtose ir smėlėtose vandens telkinių pakrantėse.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Veisimosi metu retas. Dėl perėjimo buveinių netolygaus pasiskirstymo peri labai sporadiškai. Traukimo metu – vienas dažniausiai aptinkamų tilvikų.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Didesnis už smilginį strazdą, bet gerokai mažesnis už naminį karvelį. Patinėliai daug didesni už pateles. Jokio kito paukščio apdaras taip nevarijuoja kaip gaiduko patino veisimosi metu. Mat atėjus veisimosi metui kai kurios patinų plunksnos pailgėja ir pakinta jų spalva. Susiformuoja vadinamosios "auselės", t.y. pailgėja kai kurios galvos plunksnos. Panašiai dėl pailgėjusių kaklo plunksnų susidaro savotiška "apykaklė" – vadinamasis "skydas". Šios tuoktuvių apdaro plunksnos esti baltos, juodos, rudos spalvų. Aplink snapą ir akis plunksnas pakeičia gelsvos ar oranžinės spalvos karpelės. Patelė neturi tokių puošnių plunksnų. Mažiausios patelės dydžiu tik šiek tiek esti didesnės už juodakrūčius bėgikus, bet jų kaklas ir kojos aiškiai ilgesni. Apdare vyrauja ruda spalva. Juodos dėmės kūno viršuje labai krenta į akis. Krūtinė ir kaklas gelsvai balsvi, išmarginti tamsiomis dėmelėmis. Dažniausiai snapas juodas, kojos oranžinės, kai kada rusvos.
Suaugę abiejų lyčių paukščiai rudens apdaru (jį įgauna vasaros antroje pusėje) atrodo vienodi, tik patinėliai esti daug didesni. Palyginti su veisimosi apdaru, viršus blankesnis, nors dėmėtumas išlieka labai ryškus. Ypač matomos juodos juostelės išilgai pečių plunksnų ir šviesūs plunksnų kraštai.
Skrendantys paukščiai antuodegio šonuose turi baltas ryškias dėmes. Šis požymis būdingas visiems gaidukams nepriklausomai nuo jų lyties ir amžiaus.
Jaunikliai panašūs į suaugusius žiemos apdaru, bet jų kaklas ir krūtinė turi šviesų gelsvai rudą atspalvį.
Balsas
Beveik neturi, išskyrus žemų tonų niurnėjimą.
