Buveinė

Lietuvoje – vandens telkinių smėlėtos ir dumblingos pakrantės. Perėjimo metu – Vakarų Sibiro tundra.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Tinkamose buveinėse pajūryje įprastas, kitur apyretis. Dažnesnis vasaros antroje pusėje ir rudenį.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Maždaug varnėno dydžio arba šiek tiek didesnis už juodakrūtį bėgiką. Būtent su šiuo tilviku dažnokai matomas mišriuose būriuose. Nuo kitų panašaus dydžio tilvikų veisimosi apdaru skiriasi ryškiai ruda kūno apačia ir ilgoku gerokai lenktu snapu. Be to, kojos aiškiai ilgesnės nei juodakrūčio bėgiko.
Veisimosi metu suaugusių patinų ruda apačia intensyvesnė (mažiau šviesių dėmių). Rudens apdaru Europoje matomi retai (šeriasi vėlai). Tuomet nuo juodakrūčio bėgiko lengviausia atskirti iš ilgesnio ir labiau lenkto snapo, nes šių abiejų rūšių apačia yra balta, o viršus vienodai šviesiai pilkas. Kitas svarbus skiriamasis požymis – galvos šonai. Juodakrūčio bėgiko skruostai šviesesni, balti "antakiai" ryškesnis.
Jauniklių viršus yra šviesesnis nei juodakrūčių bėgikų ir jų šviesūs "antakiai" ryškesnis. Apatinės pusės dėmėtumas (krūtinės ir kaklo srityje) mažesnis.   
Minta įvairiais vandens bestuburiais.

Balsas

Šaukimo signalas – švelnus "čiuriūrip" ar "tirrrik".