Buveinė

Lietuvoje traukimo metu – vandens telkinių smėlingos ir dumblingos pakrantės. Perėjimo metu – arktinė tundra.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Pajūryje įprastas, kitur retas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažesnis už varnėną, bet didesnis už naminį žvirblį (juodkrūčio bėgiko dydžio). Dažniausiai matomas besimaitinantis bangų mūšos zonoje, kur bėgiodamas renka bestuburius. Taip pat mėgsta maitintis seklumose bei pakrantės žolėje. Skirtingai nei bėgikai, neturi užpakalinio piršto. Gali būti painiojamas su bėgikais. Labiausiai nuo jų skiriasi masyvesniu snapu (ypač storas jo pamatas). Taip pat už daugelį rūšių bėgikų yra didesnis. Skrendančio matoma santykinai plati išilgai sparnų einanti balta juosta. 
Pavasarį suaugusių paukščių galva ir smulkiomis tamsiomis dėmėmis nusėta krūtinė pilka ar rusva. Viršus esti išmargintas juodomis ir rudai rusvomis dėmėmis. Vasarą galva, krūtinė ir dalis viršaus įgauna ryškų rudai rusvą atspalvį.
Rudens apdare vyrauja šviesiai pilka ir balta spalvos. Tik plasnojamosios plunksnos ir sparnų lenkimų vietos (matoma tik kūno  viršuje paukščiui skrendant) esti tamsios. Sparnų vidurinė dalis pastebimai šviesesnė, o siaura juostelė išilgai sparno – balta. Šiais požymiais smiltinukas išsiskiria iš visų smulkių tilvikų. Rudeninio traukimo per Lietuvą metu dauguma paukščių esti visiškai įgavę žiemos apdarą. Netgi pavasarinio traukimo metu kai kurie individai dar gali turėti žiemos apdarą.
Jauniklių viršus intensyviau dėmėtas ir tamsesnis nei suaugusių.

Balsas

Šaukimo signalas – garsus, bet švelnus "plit".