Buveinė

Lietuvoje – vandens telkinių atviros smėlingos ir dumblingos seklumos. Perėjimo metu – šiaurinė tundra, ypač Arkties vandenyno salos.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Negausus. Aptinkamas pajūryje. Dažnesnis vasaros antroje pusėje bei rudenį.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Apytikriai varnėno dydžio, nors dėl ilgo snapo atrodo didesnis. Veisimosi apdaru (Lietuvoje iki vasaros pabaigos) nuo kitų tilvikų lengva atskirti iš vyraujančios rusvos apdaro spalvos, o nuo pagal šį požymį panašaus lenktasnapio bėgiko lengviausia atskirti iš trumpesnio tiesaus snapo. Kojos trumpesnės nei kitų tilvikų, juodos. Snapas tiesus, neilgas ir storokas (pavieniai paukščiai turi daug ilgesnius snapus). 
Veisimosi apdaru suaugusio patino rusvai oranžinė apatinės pusės spalva intensyvesnė ir vienodesnė nei patelės. 
Žiemos apdaru viršus vienodai pilkas, tik pečių plunksnų galai esti šviesesni ir "antakiai" balti. Krūtinė pilka, nubarstyta tamsesnėmis dėmelėmis. Panašios dėmelės matomos ir baltuose šonuose bei pauodegyje. Kojos žalsvos.
Jaunikliai išvaizda panašūs į suaugusius žiemos apdaru, tik jų kūno viršus tamsesnis ir margesnis (lyg padengtas stambiais juodakraščiais žvynais).

Balsas

Migravimo metu girdimas dažniausiai pradedantis skristi. Tai negarsus ir lyg per nosį tariamas "vit-vit".