Buveinė

Lietuvoje – tai atviros smėlingos pakrantės pajūrio regione. Kitur peri jūrų, lagūnų ir pajūrio vandens telkinių smėlėtose pakrantėse. Ypač mėgsta nuošalias, mažai lankomas salas.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Pradėjo perėti vos maždaug prieš dešimtmetį. Paplitusi išimtinai pajūrio zonoje. Labai reta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Apytikriai karvelio dydžio labai grakštus paukštis. Apdare vyrauja balta ir juoda spalvos. Kojos ilgos, pilkai melsvos spalvos. Skraido labai lengvai. Ore gali daryti staigiausius judesius. 
Labai charakteringas ir svarbus skiriamasis požymis – ilgas ir kiek riestas snapas. Tokios formos snapas – tai prisitaikymas maitintis braidant, o kiek rečiau plaukiojant seklumose. Paukštis maitinasi kiek pravertu snapu liesdamas vandens telkinio dugną. Snape yra jautrių jutimo organų, todėl vandens bestuburiais paukštis gali maitintis jų nematydamas. Taip pat gali rinkti maistą ir drėgnose vietose ties vandens ir sausumos riba.
Tinkamose vietose mėgsta perėti kolonijomis. Trikdoma arti veisimosi vietos labai nerimauja – klykauja ir arti skraido. 
Suaugęs patinėlis turi kiek ilgesnį ir mažiau riestą snapą. Patelės snapas trumpesnis ir staigiau riestas.
Jaunikliai išvaizda labai panašūs į suaugusius, tik jų apdaro juoda spalva su rudu atspalviu, todėl ne tokia kontrastinga. Baltame apdare nugaros srityje esti rudos juostelės. Kojos pilkesnės. Grįžę iš žiemaviečių pirmamečiai paukščiai dar nepraradę jauniklių apdaro požymių.

Balsas

Graudus šūkčiojimas "kliūp kliūp" ar "kli kli…".