Buveinė

Veisiasi ežeruose, kūdrose, dirbtiniuose tvenkiniuose, upėse, kur pakrantėse gausu šlapių vietų ir vandens augalų. Dažniausias vištelinių šeimos paukštis mažuose vandens telkiniuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Veisimosi metu ir rudenį tinkamose buveinėse įprasta visur, nors gausa periodiškai svyruoja. Labai retai randama žiemojanti prie neužšąlančių upelių.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Maždaug naminio karvelio dydžio. Suaugusių paukščių apdare vyrauja tamsios spalvos. Išskirtiniai požymiai yra raudonas snapas su gelsvu galu, raudona raginė plokštelė kaktoje (susiliejanti su snapo raudoniu), žalios spalvos ilgos kojos su labai ilgais pirštais, baltas antuodegis ir balta juostelė šone.  
Skrenda nerangiai. Kojas laiko ištiesusi. Jos išsikiša už trumpokos uodegos. 
Jaunikliai išvaizda gerokai skiriasi nuo suaugusių. Apdare vyrauja rudai pilka spalva. Smakras ir gerklė pilkai balsvi. Pilvo ir pauodegio srityje didesnis baltos spalvos plotas nei suaugusių individų. Grįžę iš žiemaviečių jauni pirmamečiai paukščiai lauko sąlygomis beveik nesiskiria nuo suaugusių. Tik iš labai arti matyti, kad galva ir kūno apačia yra su rudu atspalviu.
Skraido mažai, bet pamatyti galima plaukiojančią, vaikščiojančią ar besiilsinčią. Pavojaus atveju gali ir panerti. Dažniausiai atsargi ir žmonių artumo vengia, tačiau kai kur jauki ir galima ją stebėti žolių tankmės pakraščiuose besiilsinčią. Mėgsta poilsiui įsikurti ant kupstų, kelmų ar kitokiose vietose. Neretai plaukioja nedidelėse atvirumose tarp augalų. Plaukdama kiek keistokai trūkčioja galvą. Uodegą laiko beveik vertikaliai, o sunerimusi ją trūkčioja – kilnoja staigiais judesiais į viršų.

Balsas

Girdima tik veisimosi metu garsiai šūkčiojanti "kru". Žinomi ir ryšio palaikymo, bendravimo su jaunikliais garsai.