Aptikimas ir apažinimas gamtoje. Rečiausia ir mažiausia iš Lietuvoje gyvenančių vandens vištelių. Pagal išvaizdą gali būti supainiota su į ja panašia švygžda. Nuo pastarosios skiriasi "erškėtžirbliškai" melsvu (ar švino spalvos), baltų dėmelių nepritaškytu priekiu. Yra pastebimai mažesnė ir laibesnė, anot T. Ivanausko (1949) "vos ne vieversio dydžio". Būdama negausi, ir gyvendama bene sunkiausiai iš Lietuvoje gyvenančių vištelių, praeinamose vietose, mažai kam epapuola į akis, nors nėra baili ir nevengia atviro vandens plotelių (tiesa, paprastai apsuptų aukštos viršvandeninės augalijos). Itin būdinga rūšiai savybė yra sugebėjimas mikliai bėginėti ant vandens plūduriuojančiais augalų lapais ir stiebeliais. Jos beveik neįmanoma pakelti. Lengviausiai atpažįstama pagal neskubrią lėtėjančiu tempu beriamą trelę. Ši, regis ir silpna, tačiau ramiu oru, temstant, kada prityla kiti dienos triukšmai, gali būti girdima net už kilometro. Šaukia tiek patinas, tiek patelė. Taip pat išsiduoda sukurkdamos, kai netoli lizdo pasirodo lankytojas. Apskaitų tikslumas nukenčia dėl slapto gyvenimo būdo, sunkiai praeinamų perėjimo vietų ir nuo to, kad sudarius porą tuoktuvinės giesmės nutraukiamos.
Gyvenamoji aplinka. Peri tik gerai apsemtuose (>50 cm gylio) makrofitų sažalynuose, kuriuose dominuoja nendrės ir švendrai (Dvorak, Koskimies 1997). Lietuvoje dažniausiai peri eutrofiniuose ežeruose su gausiomis kinimis ir plovais, į pelkę besitransformuojančiais nendrynų ir švendrynų plotais. Renkasi atviro vandens ir augalijos labirintus - rūšiai svarbi uždarų vandens akių viršvandeninės augalijos sažalynuose gausa. Ten kur įsikuria plovinės višteles ant grunto ir vandens gausu augalų stiebelių ir lapų.
Sugrįžimas ir veisimasis. 1976-1981 m į Žuvintą anksčiausiai parskrido kovo 30, o vėliausiai – balandžio 12 (Stanevičius 1983). Veisimosi biologija ištirta silpnai. Rudenį išskrenda antroje rugsėjo pusėje. Lizdą suka virš vandens, dažnai po pernykšte augalija susidariusiose ertmėse. Gerai užmaskuotame lizde randami 6-8 kiaušiniai, kurie yra žymiai mažesni už švygždos kiaušinius.
Gausumas, pokyčiai ir juos sąlygojančios priežastys. Manoma, kad Lietuvoje peri 250-400 plovinių vištelių (Kurlavičius Raudonikis 2001). Šalies teritorijoje paplitusi sporadiškai ir netolygiai, gamtosaugos požiūriu vertingiausiomis vietomis yra Žuvinto (ne mažiau 10-20 porų), Metelio ir Obelijos (kartu apie 10-15) ežerų populiacijos. Matyt ne mažiau svarbiomis yra Nemuno deltos, Kauno Marių, Biržulio-Stervo ežerų populiacijos (Lietuvos perinčių paukščių atlasas, 2006). Aplamai rūšies paplitimas yra silpnai teištirtas ir todėl gali būti, jog plovinių vištelių Lietuvoje peri daugiau. Dėl tos pačios priežasties į klausimą apie gausumo trendus bus galima atsakyti tik vykdant šios rūšies monitoringą. Rūšies buveinės degraduoja deginant ir šienaujant nendrynus ir švendrynus, nes, visų pirma, paukščiai netenka jiems būtinos priedangos Be to, tokios žmonių veiklos pasekmės yra ilgalaikės. Gaisro metu sudega jau minėtas senų generacijų augalų sulaužytų lapų ir stiebų paklotas, o nuolat deginant ar šienaujant, atjaunintuose nendrynuose nespėja tokio pakloto prisikaupti.
Naudota literatūra:
Ivanauskas, T. 1949. Lietuvos paukščiai II. Vilnius, Valstybinė enciklopedijų, žodynų ir mokslo literatūros leidykla.
Kurlavičius P., Raudonikis L. 2001. Lietuvos paukščių vietinių perinčių populiacijų gausa 1999-2001 metais. Lietuvos ornitofaunistinė komisija, CICONIA 9: 92-97
Lietuvos perinčių paukščių atlasas, 2006. Sud.: Kurlavičius, P. Kaunas, Lututė.
Raudonikis, R., Stanevičius V., Brazaitis G., Sorokaite J., Treinys R., Dagys, M., Dementavičius D. 2006. Europos bendrijos svarbos gyvūnų rūšių monitoringo metodikos. Paukščiai. Vilnius, Valstybės saugomų teritorijų tarnyba, Vilniaus Universiteto ekologijos institutas.
Stanevičius, V. 1983. Vesennij priliot ptic v zapovednik Žuvintas. Tezisy dokladov XI Pribaltijskoj Ornitologičeskoj Konferenciji, Tallin 1983.:202-204 (Rusų kalba)
Koskimies, Dvorak 1997. Spotted Crake. In: The EBCC Atlas of European Breeding Birds. London: T &AD Poyser: 224-225.
