Buveinė

Peri įvairiuose miškuose. Mėgsta pamiškes ir vietas prie miško aikščių, pievų, nedidelių pelkučių. Apsigyvena ir nedideliuose miškuose tarp laukų.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitęs visame krašte. Miškingose vietovėse dažnesnis. Dažniausias iš vanaginių būrio paukščių. Įprastas agrariniame kraštovaizdyje. Lengvomis žiemomis nemažai paukščių žiemoja.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Už varną aiškiai didesnis, bet šiek tiek mažesnis už kranklį. Apdaro spalvos labai įvairuoja. Gali būti painiojamas su vapsvaėdžiu. Dažniausiai vyrauja tamsiai ruda spalva, o krūtinės ir pilvo sandūroje esti šviesesnė nekontrastinga dėmė. Yra nemažai šviesesnių individų, o kai kada pasitaiko paukščių su vyraujančia balsva spalva. Pastaibis plikas. Šis požymis gali būti svarbus norint paprastąjį suopį atskirti nuo tūbuotojo.  
Suaugusių paukščių viršus beveik ištisai tamsus – pilkai rudos spalvos, tik dalis dengiamųjų plunksnų kiek šviesesnės.
Suaugusių individų plasnojamųjų ir vairuojamųjų plunksnų galai juodi, todėl skrendančių iš apačios sparnuose ir uodegos gale matoma platoka juoda juosta. 
Skrendant jauniklių plasnojamųjų ir vairuojamųjų plunksnų galai ne tokie tamsūs, todėl suaugusiems būdinga juoda kontrastinga juosta sparnų krašte ir uodegos gale mažiau pastebima.
Minta daugiausia smulkiais peliniais graužikais. Grobį stebi tiek skraidydamas bei sklandydamas, tiek ir stebėdamas iš tupėjimo vietos. Tankiai plasnodamas sparnais gali išsilaikyti vienoje vietoje. Grobiui stebėti dažniausiai renkasi elektros stulpus, medžius, ganyklų aptvarus, šieno ir javų kūgius. Kai kada tupi ant žemės, ypač ant kupstų. Dažniausiai sklando kiek pakeltais sparnais, o didžiųjų plasnojamųjų plunksnų galai esti kiek užriesti į viršų. Sklęsdamas sparnus kiek sulenkia.

Balsas

Veisimosi metu, ypač poravimosi ir teritorijos demonstravimo periodais, girdimas neretai. Balsas primena vieną ar kelis kartus kartojamą frazę "kiii-aa".