Buveinė
Veisimosi metu dažniausiai peri bent iš dalies pievų, ganyklų apsuptuose vandens telkiniuose. Su jaunikliais maitinasi aplinkinius žemės ūkio plotuose, ypač pievose, ganyklose. Rudenį maitinasi dažniausiai ant želmenų pasėlių, žalienų. Tam renkasi didelius atvirus laukus. Nakvoja vandens telkiniuose.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Negausiai perini randama visame krašte. Migruoja plačiu frontu. Migracijų metu sudaro iki 10% visų praskrendančių žąsų.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Vietinių naminių žąsų dydžio. Dydžiu artima ar kiek didesnė už želmeninę žąsį (ypač A. f. fabalis). Už ją kresnesnė: kaklas kiek storesnis, galva stambesnė, snapas masyvesnis – rusvas ar rusvai oranžinis (iš toli žiūrint – šviesus) su šviesiai pilku galu (vadinamuoju nagu). Kojos blankiai rusvos. Galva ir kaklas pilki ar pilkai rudos spalvos, palyginti šviesūs. Apžiūrint iš toliau susidaro įspūdis, kad paukštis šviesus, tik nugara gerokai tamsesnė.
Tai mūsų krašte vienintelė rūšis žąsų, kurių būriai iš nesėkmingai perėjusių ir/ar jaunų paukščių kai kur matomi vasarą ne migracijos laikotarpiu.
Skrendantį paukštį galima atskirti nuo kitų panašių žąsų iš sparnų šviesių apatinių dengiamųjų plunksnų ir juodų plasnojamųjų plunksnų, šviesaus kaklo, palyginti stambios šviesios galvos. Sparnai platūs. Pabaidytam paukščiui kylant krinta į akis pilkas antuodegis, kuris sudaro kontrastą su ruda (tamsesne) nugara ir dalimi sparnų viršutinių dengiamųjų plunksnų.
Porūšis anser peri daugiau Europoje. Jam priskiriami paukščiai esti kiek mažesni ir tamsesnių atspalvių. Turi labiau oranžinį snapą. Rytinis rubrirostris porūšis paplitęs Azijoje ir, manoma, Rusijos europinėje dalyje. Šiam porūšiui priskiriami paukščiai stambesni, turi būdingą šviesesnį apdarą ir rausvesnį snapą. Porūšiai atskiriami nelengvai, o Rytų Europoje aptinkami paukščiai su tarpiniais požymiais.
Balsas
Panašus į naminių žąsų. Tai ištęstas dviskiemenis ar triskiemenis gagenimas lyg "jak-ak-ak". Girdimas skrendant paukščiams tiek dieną, tiek naktį.
