Buveinė
Veisimosi metu – vidutinio dydžio ir dideli ežerai palei Arkties vandenyną. Žiemoja neužšalusiose jūrų pakrantėse.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Labai retai užklysta į rytinę Baltiją. Aptiktas Lietuvos pajūryje.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Didžiausias iš visų narų, storiausiu kaklu ir visais metų laikais šviesiu – gelsvai baltu snapu (išskyrus antsnapio pagrindą, kuris esti gerokai tamsus). Plaukiodamas galvą laiko taip, kad snapo galas yra visuomet gerokai pakeltas. Laikosi toliau nuo kranto nei kiti narai.
Veisimosi apdaras labai panašus į ledinio naro, tik kaklo šonuose esančiose dryžuotose dėmėse išilginės baltos ir juodos juostelės yra platesnės bei jų esti mažiau.
Žiemą suaugusius individus nuo panašių ledinių narų lengviausia atskirti iš to, kad kaklo šonuose riba tarp tamsios kaklo užpakalinės dalies ir šviesios priekinės dalies yra nekontrastinga ir šviesus apskritas ruoželis apie akį yra platesnis. Snapo pamatas pilkas ir šviesėja link galiuko. Snapo galiukas niekada nebūna tamsus.
Jauniklių apdaro spalvų tonai mažiau kontrastingi. Viršutinėje dalyje vyrauja pilka su rudu atspalviu spalva. Jauni nesubrendę individai esti šviesesni už suaugusius. Jų nugaros plunksnų pakraščiai šviesesni, todėl nugara atrodo marga, raiba.
Skrendantys paukščiai atpažįstami iš balto snapo galo, storo ir vienodo storio kaklo bei santykinai ilgesnių nei kitų rūšių narų kojų. Jų kaklas esti šviesesnis nei ledinio naro.
Balsas
Tuoktuvių balsas girdimas tik veisimosi metu, panašus į ledinio bei juodakaklio narų.