Buveinė

Veisimosi metu – tundra. Migracijų metu – vandens telkiniai,  kuriuose mažas trikdymas. Ypač mėgsta potvynių apsemtas vietas.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Lietuvoje Migruoja plačiu frontu, todėl šios rūšies paukščių aptinkama visame krašte. Tinkamose buveinėse apsistoja ilgesniam laikui. Pavasarį ypač didelės migruojančių paukščių sankaupos matomos Nemuno deltoje apsemtuose plotuose. Pavasarį traukia truputį vėliau nei dauguma pilkųjų ir želmeninių žąsų.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Kiek mažesnė už pilkąją bei želmeninę žąsis. Kaklas taip pat trumpesnis už šių žąsų. 
Suaugę paukščiai nuo (3–4 metų) pilvo srityje ir krūtinės apatinėje dalyje turi įvairaus dydžio (taip pat ir didelių) juodų skersinių dėmių. Kuo paukštis senesnis, tuo šios dėmės esti didesnės. Balta kakta susiformuoja antrais kalendoriniais metais ir vėliau tokia išlieka visą paukščio gyvenimą. Snapas iki 3–4 metų amžiaus būna su juodomis ar pilkomis dėmėmis – ypač jo galas esti juodas. Suaugusių paukščių snapas rusvas, o jo galiukas (vadinamasis nagas) – balsvas. Snapo ir baltos kaktos forma įvairuoja.
Nuo mažosios žąsies dauguma baltakakčių žąsų (bet ne visos!) skiriasi mažesne balta dėme kaktoje (nesiekia viršugalvio) ir tuo, kad neturi šviesaus žiedo aplink akį (kai kurios vis tik turi labai siaurą).
Jauni paukščiai rudenį panašūs į suaugusius, bet skiriasi nedėmėta vienspalve apačia ir tamsia kakta. Jų kojos gelsvai oranžinės (suaugusių – rusvai oranžinės). Uodegos gale balta juostelė siaura (suaugusių – platesnė, ryškesnė).
Nuo pilkosios žąsies jaunikliai iš toli gerai skiriasi tamsiu sparnų viršumi. Nuo želmeninių žąsų skiriasi tamsesnėmis plunksnomis apie patį snapo pamatą ir šviesesniais skruostais. Tuo tarpu želmeninių žąsų jaunų paukščių snapas ties pamatu tamsesnis, bet plunksnos apie snapą  panašaus tamsumo kaip skruoste ir tarpusavyje nesudaro kontrasto.

Balsas

Žąsims būdingas gagenimas, bet aukštesnių tonų ir garsesnis nei pilkosios ir želmeninės.