Buveinė

Veisiasi taigos ir miškatundrės vandens telkiniuose. Žiemoja įvairiuose neužšąlančiuose vandenyse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Migracijų metu aptinkamas visame krašte, bet niekur nebūna gausus. Didelių būrių nesudaro. Daugiausia žiemojančių paukščių esti Kuršių mariose.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Gerokai mažesnis už didžiąją antį – panašaus dydžio kaip klykuolė. 
Suaugęs patinas veisimosi metu beveik baltas. Gana ryškus baltas kuodukas. Tarp akies ir snapo esti juoda dėmė. Sprande link pakaušio eina juoda juostelė. Nugara taip pat juoda. Skrendantis atpažįstamas iš charakteringo viršutinės dalies apdaro, ypač didelių baltų ovalių dėmių (sparnų dengiamosios plunksnos) juodų sparnų fone.
Poilsio apdaru patinas (liepos – lapkričio mėn.) panašus į suaugusią patelę, tik galvos rudumas ne toks kontrastingas. Kuodukas ir kakta išlieka balti. Nugara esti kiek tamsesnė nei patelės. 
Suaugusios patelės apdare vyrauja pilka ir ruda spalvos. Skruostai balti. Likusioji galvos dalis tamsiai ruda, tik ties akimis matyti nekontrastingos juosvos dėmės. Skrendanti patelė iš viršaus panaši į patiną, tik nugara esti pilka (nekontrastinga) ir sprandas bei viršugalvis – tamsūs.
Jaunikliai labai panašūs į suaugusias pateles.
Atsargus ir žmogaus arti neprisileidžia. Žiemą laikosi poromis ir nedidelėmis grupėmis. Nevengia laikytis kitų vandens paukščių būriuose. Maitindamasis daug nardo. Kaip ir nedaugelis kitų antinių paukščių, peri drevėse ir uoksuose. Nedidelė nuo pagrindinio arealo atitrūkusi populiacija peri Baltarusijoje.

Balsas

Girdimas retai. Patino tuoktuvių balsas - žemas "kr-r-r-rrr-čik", ir jo pradžia kiek primena varlių kurkimą. Patelė kimiai kreksi "krrr".