Buveinė

Peri miškingose vietovėse prie vandens telkinių. Pirmenybę teikia mažai eutrofikuotiems ežerams ir upėms. Žiemoja neužšąlančiuose sekliuose vandenyse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Veisimosi metu aptinkama visame krašte, bet gausiausia rytinėje ir pietinėje dalyse, Nemuno vidurupyje. Žiemoja Baltijos priekrantėje, Kuršių mariose, Nemune. Švelniomis žiemomis nereta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Gerokai mažesnė už didžiąją antį. Kūnas kompaktiškas, galva santykinai labai didelė. Kaklas trumpas. Snapas taip pat trumpas. Veidrodėlis baltas. Sparno plaštakos sritis (ypač didžiosios plasnojamosios plunksnos) tamsi. Pasižymi sezoniniu, lytiniu ir amžiaus apdaro polimorfizmu. 
Suaugęs patinas veisimosi apdaru puošnus ir lengvai atskiriamas nuo kitų rūšių paukščių. Poilsio apdaru patinėlis labai panašus į patelę, tik skiriasi didelėmis analogiškos formos  kaip veisimosi metu baltomis dėmėmis sparnuose (geriausiai matomos paukščiui skrendant).
Suaugusios patelės veisimosi apdaras mažiau kontrastingas. Galva ruda. Riba tarp rudos galvos ir pilkšvo kaklo (vadinamoji apykaklė) bei pilvas – baltos spalvos. Krūtinė, kaklas ir šonai – pilki. Snapas pilkas su gelsva juostele ties galu.
Jaunikliai labai panašūs į suaugusią patelę, tik neturi baltos "apykaklės". Šonai ir kaklas daug tamsesni.
Skraido greit. Skrendant suaugusių paukščių sparnų plasnojimas sukelia specifinį švilpesį. Maitindamasi nemažai nardo. Viena iš nedaugelio mūsų krašto antinių paukščių, perintis medžių drevėse, juodųjų meletų iškaltuose uoksuose, inkiluose.

Balsas

Nors gana tyli, bet balsas labai įvairus. Dažniausi tenka girdėti sparnų sukeliamą garsą, kuris ypač charakteringas žiemą ir veisimosi sezono pradžioje. Jaunikliai skrisdami tokio garso nesukelia. Patino tuoktuvių balsas – savotiškas šnypštimas "byy byyč". Po šios frazės dažnai seka žemas tarškesys "dradrrir" (gerokai primena dryžgalvės kryklės patino tuoktuvių balsą). Patelė nuskrisdama, dažniausiai pabaidyta, kreksi "krra krra".