Buveinė

Veisiasi taigos ir miškatundrės ir tundros vandens telkiniuose bei šiaurinių jūrų pakrantėse. Nevengia kalnuoto kraštovaizdžio. Žiemoja jūrų pakrantėse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Baltijos jūroje ties Lietuva žiemojimo metu priklausomai nuo oro sąlygų, kai kada labai gausi (priskaičiuojama iki kelių šimtų tūkstančių paukščių). Pajūrio regione migravimo metu vėlų rudenį ir anksti pavasarį įprasta, bet negausi. Vidaus vandens telkiniuose aptinkama atsitiktinai.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Didžiosios anties dydžio. Apdare vyrauja juoda spalva. Kaklas storas. Sparnų mažosios plasnojamosios plunksnos baltos, todėl šią rūšį lengva atpažinti skrendančią. Plaukiančios šis požymis ne visuomet matomas. Uodega smaila, bet trumpesnė nei juodųjų ančių. Ne veisimosi metu mėgsta laikytis būriais. Maitindamasi aktyviai nardo. Neria nepašokdama (plg. su juodąja antimi).
Suaugęs patinas veisimosi metu juodas. Snapo kraštai geltonos spalvos, ir šis požymis matomas net iš toli. Po akimi balta kontrastinga dėmelė matoma tik iš arti. Skrendantis atpažįstamas iš juodos spalvos ir baltų dėmių sparnuose. Nuo patelės skiriasi gelsvais snapo šonais.
Suaugusi patelė juosvai ruda, tik mažosios plasnojamosios plunksnos baltos. Galvos šonai esti šviesesni, juose išsiskiria nekontrastingos balsvos dėmelės ties snapo pamatu ir skruoste. Galvos šonų šviesumas tarp skirtingų individų varijuoja.
Jaunikliai labai panašūs į suaugusias pateles, bet jų pilvas daug šviesesnis. Šviesios dėmelės galvos šonuose ryškesnės ir kontrastingesnės.

Balsas

Girdimas retokai ir daugiausiai tuoktuvių metu. Patino balsas - nosingas, žemų tonų "aah-er, aah-er". Patelė kreksi "kraa-ah, kraa-ah".