Buveinė
Veisiasi Arkties vandenyno jūrų pakrantėse ir salose į rytus nuo Taimyro. Migruoja daugiausiai pajūriu. Žiemoja taip pat sūriuose sekliuose vandenyse.
Paplitimas ir gausa Lietuvoje
Aptinkama vėlų rudenį, žiemą ir anksti pavasarį išimtinai Baltijos jūros pakrantėse. Lietuvos pajūris (ypač prie Palangos) yra viena iš trijų šiuo metu žinomų žiemaviečių Europoje.
Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys
Pastebimai mažesnė už didžiąją, maždaug kuoduotosios anties dydžio. Kūnas ilgokas, uodega taip pat santykinai ilga. Skirtingai nei daugelio kitų nardančių ančių, sibirinės gagos snapas beveik to paties pločio prie pamato ir gale. Galvos forma specifinė – plokščia, lyg kampuota. Sparnai ilgi, siauri.
Suaugęs patinas labai puošnus ir plaukiantis ar tupintis su kitų rūšių paukščiais nesupainiojamas. Paukščiui skrendant sparnų viršutinėje pusėje išsiskiria didelės baltos dėmės (sparno dengiamosios plunksnos ir dalis mažųjų plasnojamųjų plunksnų baltos) ir juoda juosta išilgai sparno. Šis požymis išlieka labai svarbus patinui įgavus poilsio apdarą, kai jis tampa labai panašus į suaugusią patelę.
Suaugusi patelė tamsiai ruda, tik veidrodėlis melsvas ir baltomis juostelėmis apvestas iš priekio ir užpakalio. Pečių plunksnos pailgėjusios.
Jaunikliai labai panašūs į suaugusią patelę, tik jų veidrodėlis rudas, o balti apvadai neryškūs. Pečių plunksnos nepailgėjusios. Jau žiemos pabaigoje pirmamečių patinėlių galvos apdare esti pavienių šviesių plunksnų. Antrąją vasarą patinėliai tampa dar šviesesni, bet vis dar esti daug tamsesni nei suaugę patinai. Ypač šis skirtumas matomas galvos ir sparnų viršaus dengiamosiose plunksnose.
Skraido greitai. Tankiai plasnoja sparnais. Nuo vandens kyla lengvai. Dažniausiai laikosi būreliais. Aktyviai nardo maitindamasi. Minta gyvūniniu maistu. Dažniausiai tuo pačiu metu neria dauguma besimaitinančio būrio paukščių.
Balsas
Viena tyliausių ančių. Balsas primena kimų kvaksėjimą "kvah kvaah". Sparnų plasnojimas sukelia girdimą, kiek aiškesnį nei didžiosios anties garsą.
