Buveinė

Veisiasi jūrų pakrantėse ir salose. Migruoja daugiausiai pajūriu. Žiemoja taip pat dažniausiai sūriuose vandenyse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkama beveik išimtinai Baltijos jūros pakrantėse. Kitur aptinkama atsitiktinai. Migravimo ir žiemojimo metu reta, o vietomis įprasta.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Stambiausia iš krašte aptinkamų ančių. Kūnas masyvus. Kaklas trumpas. Galva didelė. Snapas ilgas ir stambus. Kakta labai lėkšta – lyg jos iš viso nebūtų. Maitindamasi daug nardo. Dažnai skrenda taisyklingais būriais – ypač išsirikiavusios viena eile. Skrydis gana savotiškas: paukščiai pakaitomis plasnoja ir sklendžia.
Suaugusio patino apdaras veisimosi metu margas ir esti daug baltos spalvos. Juodi tik pilvas, kūno šonai ir uodegos sritis, kakta ir viršugalvis. Tuo tarpu sprando šonai ir dalis snapo šviesiai žali.
Poilsio rūbais (birželio – rugsėjo mėn.) patinas daug tamsesnis. Tik nugaroje esti išlikusių baltų dėmių. Suaugusi patelė ruda, išmarginta tamsiais skersiniais dryželiais. Juodas veidrodėlis (matomas paukščiui skrendant) esti aprėmintas siauromis baltomis juostelėmis iš priekio ir užpakalio.
Jaunikliai labai panašūs į suaugusią patelę, bet tamsesni. Jų tamsaus veidrodėlio nesupa baltos juostelės. Taip pat jų apdaras vienodesnis – mažiau margas, raibas. Jauni patinai suaugusių paukščių apdarą galutinai įgauna tik trečiais metais, nors pagal apdarą lytį jau galima nustatyti pirmų metų rudenį.

Balsas

Veisimosi metu triukšminga. Tuoktuvių metu patinų balsas nemažai primena didžiųjų apuokų ūbavimą. Patelės dusliai gagena "gak-ak-ak…", ir šis balsas primena retą dyzelinio variklio pupsėjimą.