Buveinė

Veisimosi metu dažniausiai seklūs, eutrofiniai su tankia augalija vandens telkiniai. Žiemoja neužšąlančiuose vandenyse daugiausiai pajūrio regione.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Paplitusi visur. Veisimosi metu kai kur gausi, bet dažniau įprasta. Rudenį didžiuosiuose ežeruose ir Kuršių mariose aptinkami dideli būriai – sankaupos. Žiemoja negausiai. Kiek dažnesnė pajūryje.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Kiek mažesnė už didžiąją antį. Kūnas kompaktiškas, trumpas. Galva didelė, kaklas storas ir palyginti ilgas. Snapas taip pat ilgas, lyg pereinantis į lėkštą kaktą (plg. su šalmine antimi, kurios kakta stati). Skrendančiai labai būdingos pilkos išilginės juostos sparnuose (šalminės anties – baltos), tamsios krūtinė ir galva, šviesi nugara. Plaukiančios didelė kūno dalis yra panirusi po vandeniu (požymis nebūdingas plaukiojančioms antims). Maitindamasi daug nardo. Iš vandens kyla sunkiai – ilgai įsibėgėdama. 
Suaugęs patinas veisimosi metu lengvai atpažįstamas iš ryškiai rudos spalvos galvos ir kaklo. Skrendančios išsiskiria tamsi galva ir kaklas, o sparnų viršuje vyrauja šviesiai pilka spalva. Patinų poilsio apdaras kiek skiriasi nuo veisimosi apdaro. Jų krūtinė ir uodegos sritis pilkai rudos spalvos, galvos rudumas ne toks ryškus.
Suaugusios patelės apdare vyrauja pilka ir rusvai ruda (durpinė) spalvos. Kūno šonai ir nugara pilki su nekontrastingomis tamsesnėmis dėmelėmis. Galva ir antuodegis pastebimai tamsesni, bet išsiskiria šviesesni skruostai ir gerklė.
Jaunikliai labai panašūs į suaugusias pateles, tik jie tamsesni ir kūno viršaus apdaras mažiau kontrastingas. Neturi suaugusioms patelėms būdingo balto dryželio nuo akies link pakaušio.

Balsas

Viena iš tylesnių ančių. Patelės balsas lengviau atskiriamas. Tai duslus karkimas "kerrr, kerrr". Ši frazė dažnai girdima patelei kylant nuo vandens. Patino balsas sunkiai nusakomas. Vienas iš būdingų balsų yra trumpas aštrus švilpčiojimas "ki ki ki ki".