Buveinė

Pusiau atviras ar visai atviras kraštovaizdis, ypač su ganyklomis. Nevengia pamiškių, gyvenviečių, pavienių sodybų kaimynystės.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkamas visame krašte, bet negausus.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Maždaug varnėno dydžio ir truputį mažesnis už smilginį strazdą, bet dėl ilgos uodegos ir kuoduko atrodo už šiuos paukščius didesnis. Dėl ypatingos išvaizdos ir elgesio beveik nėra pavojaus jį supainioti su kitomis rūšimis. 
Nuo kitų paukščių išsiskiria ypač dideliu spalvotu kuodeliu. Normalios būsenos ir skrendant jis esti suglaustas, bet demonstruodamas paukštis jį išskleidžia. Tuomet kuodelis išties yra labai didelis ir įspūdingas. Snapas taip pat neįprastai ilgas, plonas, lenktas.
Skrendančio ypač pastebimas didelis kūno margumas (matomas tiek iš viršaus, tiek  iš apačios).
Skrendantis kukutis gerokai primena milžinišką drugį.
Patinas nuo patelės apdaru per daug nesiskiria. Vis dėlto patelė truputį mažesnė, jos kaklas šviesesnis, o krūtinė rudesnė. Rudenį suaugusių apdaras nepakinta.
Jaunikliai labai panašūs į suaugusius, bet blyškesni. Krūtinė ne tokia rusva, baltos dėmės sparnuose su rudu atspalviu. Juodos spalvos plunksnos matinės ir neblizga kaip suaugusių. Snapas trumpesnis ir mažiau lenktas.
Lizdą suka įvairiuose užnarviuose: pastatų, ypač pamatų, plyšiuose, pusiau atvirose pastogėse, drevėse, akmenų krūsnyse, malkų, medienos rietuvėse, išpuvusiuose kelmuose, inkiluose.
Minta įvairiais stambiais vabzdžiais, ypač vabalais (pvz., grambuoliais, mėšlavabaliais), vorais, moliuskais.

Balsas

Patino balsas – monotoniškas melancholiškas pupsėjimas "up-up-up". Frazėje esti dažniausiai 3–4 "puptelėjimai". Po nedidelės pauzės tuoktuvių giesmelė vėl kartojama. Pradeda giedoti patinėlis dar prietemoje ir gieda su pertraukomis visą rytą. Dieną paprastai negieda.