Buveinė

Įvairūs vandens telkiniai. Veisiasi sekliose žoliniais augalais (ypač alijošiniais aštriais) apaugusiose vietose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Perinti randama daugelyje vietų. Įprasta, bet retesnė už upinę.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Viena mažesnių mūsų krašto žuvėdrų – maždaug varnėno dydžio. Peri nedidelėmis kolonijomis. Minta daugiausiai vabzdžiais. Juos gaudo skraidydama, o ne puldama į vandenį, kaip Sterna genties žuvėdros. 
Veisimosi metu suaugusio paukščio kūno vyraujanti spalva šviesiai pilka. Tik galva, kaklas, snapas ir krūtinė juodi, o pauodegys baltas. Kojos rusvai juodos. Uodegos kirptė negili.
Patelės nedaug šviesesnės už patinus.
Nuo panašios baltasparnės žuvėdros skiriasi šviesesnėmis (ne juodos spalvos) nugara ir sparnų apatinėmis dengiamosiomis plunksnomis bei tamsesniais (pilkais) antuodegiu, uodega ir sparnų viršumi (baltasparnės antuodegis ir uodega balti, sparnų viršus balsvas).
Rudens apdaru (pradedamas įgyti jau birželio mėnesį) buvusi juoda spalva tampa balta, tik išlieka juoda "kepurėlė" (kakta taip pat balta). Likęs apdaras tampa kiek šviesesnis nei veisimosi metu. Krūtinės šonuose susiformuoja link nugaros einančios tamsios pailgos dėmės, kuriomis juodoji žuvėdra gerai skiriasi nuo baltasparnės. 
Jauniklių apdaras panašus į suaugusių rudens apdarą. Skiriasi dėmėtu ir tamsesniu viršumi. Dėmės turi šviesiai rudą atspalvį.
Antrais metais po žiemos nesubrendę paukščiai į perėjimo vietas paprastai nesugrįžta.

Balsas

Bendravimo balsas - gana tylus, kartojamas "kir" ar "krir", "kvet". Kolonijoje šaukiama ir ilgesnėmis frazėmis "kirr-li" ar "kirr-lit".