Buveinė

Įvairūs vandens telkiniai. Veisiasi smėlio ir žvyro salose ar pusiasaliuose.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Reta, nors perinti randama daugelyje vietų. Gausesnė palei didžiąsias upes.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažiausia mūsų krašto žuvėdra. Apytikriai perpus mažesnė už upinę žuvėdrą. Maitintis gali skristi net už kelių kilometrų nuo perėjimo vietos. Minta daugiausiai smulkiomis žuvelėmis. Charakteringas požymis – labai tankus plasnojimas sparnais. Stebėdama vandens paviršių gali plasnodama sparnais laikytis vienoje vietoje (panašiai kaip suopiai, pelėsakalis) ir tik išlaukusi reikiamo momento puola į vandenį gaudyti grobio. Po nesėkmingo puolimo greičiau nei kitos žuvėdros puola į vandenį pakartotinai. 
Veisimosi metu suaugusio paukščio mantija šviesiai pilka. Siaurų sparnų priekinis kraštas nuo sparnelio iki plasnojamųjų plunksnų galo tamsiai pilkas – tamsesnis už mantiją. Antuodegis baltas. "Kepurėlė" juoda. Kakta balta. Snapas geltonas su juodu galiuku. Kojos oranžinės. Kirptė vidutinio gilumo.
Rudens apdaru suaugusių paukščių "kepurėlė" ne tokia kontrastinga. Balta ne tik kakta, bet ir dalis viršugalvio.
Jauniklių apdaras panašus į suaugusių rudens apdarą. Skiriasi dėmėta ir tamsesne mantija ir pilkomis kojomis. Sparnų priekinis kraštas juosvesnis nei suaugusių (nuo sparnų pamato iki plasnojamųjų plunksnų galo). Šis požymis išlieka ir jiems įgijus žiemos apdarą. "Kepurėlė" juosva ir apima kiek didesnę galvos dalį nei suaugusių. Be to, balta dėmė kaktoje mažesnė nei tuo metu suaugusių. Snapas juosvas su pilkai gelsvu pamatu. Kojos gelsvai pilkšvos.
Išsišėrę jauni paukščiai dar panašesni į suaugusius rudens – žiemos apdaru, nes viršutinės pusės dėmėtumas sumažėja.

Balsas

Būdingas ir su kitų rūšių žuvėdromis nesupainiojamas. Bendravimo - balsas gana tylus, tankiai kartojamas "kvit" ar "kivit", "kvet". Esti ir ilgesnių frazių, tokių kaip "kirri-kit, kirri-kit, kirri-kit".