Buveinė

Įvairūs vandens telkiniai. Pirmenybę teikia nedideliems miško ežerėliams, vandeningoms miško pelkėms.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Perėjimo ir migravimo metu įprasta. Pavieniai individai negausiai ir nereguliariai žiemoja.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Mažiausia iš šalyje aptinkamų ančių. Veidrodėlio išorinė dalis juoda, vidinė ryškiai žalia. Šonuose esti baltos juostelės. Snapas tamsus. Gana atsargi ir arti neprisileidžia. Per tuoktuves būdingi grupiniai demonstraciniai skraidymai – žemai sukami ratai, ore daromi staigūs posūkiai, pasukama į šalį ir vėl įsiliejama į grupę vartomasi ir pan. Kartais paukščiai taip elgiasi ir tolokai nuo veisimosi vietos. Nuo vandens kyla lengvai.
Suaugęs patinas veisimosi apdaru labai spalvingas ir iš arti stebint lengvai atpažįstamas. Poilsio apdaru (rugpjūtis – rugsėjis) jis labai panašus į patelę.
Suaugusi patelė rudos spalvos, išmarginta šviesesnėmis ir tamsesnėmis rusvomis dėmelėmis. Panaši į dryžgalvę kryklę, bet kiek mažesnė. Snapas mažesnis, pamatas dažnai esti šiek tiek oranžinis. Veidrodėlis ryškiai žalias. Juoda juostelė nuo akies link pakaušio ir ją iš viršaus ir apačios juosiančios šviesesnės juostelės neryškios ir mažai kontrastingos. Pauodegio šone matoma siaura balta juostelė. Smakras ir gerklė nedaug šviesesni už kaklo šonus. 
Nuo dydžiu panašiausios dryžgalvės kryklės (ypač patelės) lengviausia atskirti iš veidrodėlio ir didžiųjų plasnojamųjų plunksnų stiebelių spalvos. Rudagalvės kryklės stiebeliai esti tamsiai rudos spalvos, tuo tarpu dryžgalvės kryklės – balti.
Skrendanti išsiskiria siaurais sparnais, trumpu kaklu. Iš toliau atrodo tamsi. Abiejų lyčių sparno viduryje išilgai jo matoma plati balta juostelė.
Jaunikliai išvaizda taip pat labai panašūs į suaugusias pateles, tik tamsesni. Jų šonai labiau išmarginti tamsiomis juostelėmis. Paprastai jaunikliai nėra tokie baikštūs kaip seniai.

Balsas

Gana triukšminga. Patinas šaukia "krrit" arba "krik", "krek". Patelė kreksi tylesniu, bet aukštesniu nei didžioji antis balsu.