Buveinė

Įvairūs vandens telkiniai, ypač su atviromis salomis.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Įprasta visame krašte.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Panašaus dydžio kaip smilginis strazdas, bet dėl ilgų sparnų ir uodegos atrodo didesnė. Labai panaši į poliarinę žuvėdrą. Nuo jos lengviausia atskirti iš ilgesnio raudono su oranžiniu atspalviu ir juodu galu snapo (poliarinės – vienspalvis), ilgesnių kojų, baltesnio pilvo. Tupinčios matyti ilgesni už uodegą sparnai (poliarinės – atvirkščiai). Skrendančios kaklas ilgesnis.
Suaugusio paukščio veisimosi metu apdaras baltas su pilku atspalviu, tik mantija šviesiai pilka ir "kepurėlė" juoda. Antuodegis baltas. Uodega ilga, kirptė gili. Snapas ilgokas, raudonas su oranžiniu atspalviu ir juodu galu (vasaros viduryje juodas galiukas labai trumpas). Kojos raudonos.
Rudens apdaru (pradeda šertis jau liepos pabaigoje) suaugusių paukščių "kepurėlė" ne tokia kontrastinga – su smulkiomis baltomis dėmelėmis ir balta kakta. Snapas juodas.
Jauniklių mantija tamsesnė ir išmarginta rudomis, juodomis ir balsvomis dėmėmis. "Kepurėlė" juosva, kiek didesnė nei suaugusių. Kakta iš pradžių ruda, o vėliau balta. Snapas juosvas su oranžiniu pamatu. Kojos oranžinės.
Išsišėrę jauni paukščiai panašesni į suaugusius rudens – žiemos apdaru, tik sparnų dengiamosios plunksnos, mažosios plasnojamosios plunksnos ir uodega esti truputį dėmėti. Antrais ir trečiais kalendoriniais metais jauni nesubrendę paukščiai į perėjimo vietas nesugrįžta.

Balsas

Dažnai girdimas kolonijoje ir besimaitinantis. Bendravimo balsai - "ker", "kirrik" ar "kirrkit".