Buveinė

Įvairūs vandens telkiniai.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Šalyje kasmet aptinkama daugelyje vietų. Pajūryje įprasta ne tik traukimo, bet ir veisimosi metu. Kitur reta. Peri labai retai. Migravimo metu dažnesnė.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Didžiausia šalyje aptinkama žuvėdra. Kaip ir kitos žuvėdros mėgsta laikytis būreliais. Peri dažniausiai kolonijomis. Nuo perėjimo vietos maitintis gali skristi kai kada net iki 60 km.
Paprastojo kiro dydžio. Bendra išvaizda primena dažniausiai šalyje aptinkamą upinę žuvėdrą, bet skrendanti labiau primena kirus. Išsiskiria labai stambus raudonos spalvos su juodu žiedu netoli galo iš toli gerai pastebimas snapas. Mantija šviesiai pilka. Juoda "kepurėlė" pakaušyje esti papurusi ar net pašiaušta ir primena kuodą. Kojos juodos. Uodega trumpa, o jos kirptė negili. Skrendančios iš apačios matomi juodi sparnų galai.
Rudens apdaru suaugusių "kepurėlė" ne tokia kontrastinga – su smulkiomis baltomis dėmelėmis. 
Jauniklių apdaras panašus į suaugusių rudens apdarą, tik mantija tamsesnė ir išmarginta tamsiai rudomis dėmėmis. "Kepurėlė" juosva, užima kiek didesnę galvos dalį nei suaugusių. Snapas oranžinis. Kojos pilkšvos.
Išsišėrę jauni paukščiai jau pirmų metų rudenį praranda rudas dėmes mantijoje. Tuomet nuo suaugusių skiriasi juoda plaštakos sritimi (matoma skrendančios) ir tamsiu uodegos galu. Kojos beveik juodos. Pirmą vasarą yra panašios išvaizdos į suaugusių rudens – žiemos apdaru.

Balsas

Garsus, karkiamųjų tonų. Bendruomeninis šaukiamasis ar bendravimo balsas (girdimas kolonijoje) primena frazę "ra-ra-ra". Labai būdingas čaižus ilgas, sudėtingas šūksnis "čkarrkarriu".