Buveinė

Įvairūs vandens telkiniai, daugiausiai jūros. Mėgsta perėti arti kitų paukščių kolonijų. Ne veisimosi metu dažniau  matomas jūrų pakrantėse ir netoli jūrų esančiuose vidaus vandenyse.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Ne kasmet aptinkamas išimtinai pajūryje.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Vienas didžiausių kirų. Balnuotojo kiro dydžio.
Labai panašus į mažąjį poliarinį kirą. Nuo kitų stambiųjų kirų skiriasi visai baltomis ar balsvomis didžiosiomis plasnojamosiomis plunksnomis (kitų rūšių paukščių sparnų galai juodi arba plaštakos srityje esti juodų dėmių).
Veisimosi apdaru suaugusių paukščių apdaras baltas, išskyrus šviesiai pilką mantiją. Kojos rusvos. Žiemos apdaru galva ir kaklas nusagstyti neryškiais, bet už mantiją tamsesniais tankiais dryžiais.   
Pirmamečių jaunų paukščių apdare vyrauja pilkai ruda spalva. Jie daug šviesesni už kitų rūšių stambiųjų kirų jauniklius. Smulkios tamsesnės ir šviesesnės dėmelės sudaro apdaro raibumo įspūdį. Apdaras su amžiumi šviesėja. Ketvirtais metais aiškiai išryškėja mantija, bet galutinai suaugusių apdarą įgauna šeštais gyvenimo metais.
Vidutinėse platumose aptinkami pavieniai paukščiai, tačiau paplitimo arealo centrinėje dalyje nereti ir nedideli būriai.
Minta gyvūniniu maistu. Užpuola už save silpnesnius gyvūnus. Plėšia kitų paukščių lizdus. Minta kritusiais gyvūnais, kartais atiminėja maistą iš kitų paukščių.

Balsas

Panašus į sidabrinio kiro, bet grubesnis.