Buveinė

Įvairūs vandens telkiniai. Maitinasi ir sausumoje.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Aptinkamas visoje šalyje. Veisimosi metu negausus. Traukimo laikotarpiu įprastas. Gausiau žiemoja pajūryje.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Kranklio dydžio. Peri pavieniui ir kolonijomis. Dažniausiai laikosi grupėmis ar būreliais. Maitinasi ne tik vandens telkiniuose, bet ir šiukšlynuose, laukuose. Išvaizda panašus į geltonkojį kirą. 
Veisimosi apdaru suaugusių paukščių galva, kaklas ir apačia baltos spalvos. Mantija šviesiai pilka. Kojos rusvos. Iš viršaus sparnų galai juodi su baltomis dėmėmis. Paukščiui tupint juoduose sparnų galuose matomos stambokos baltos dėmės (vienas iš svarbių požymių atskirti nuo geltonkojo kiro, kurio analogiškos dėmės mažos).
Suaugusio paukščio žiemos apdaru galva ir kaklas nusagstyti neryškiais, bet už mantiją tamsesniais tankiais dryžiais.   
Jauniklių viršuje vyrauja ruda spalva, kurią laikui bėgant keičia pilka. Galutinai suaugusių apdarą įgauna ketvirtais metais. Pirmąją žiemą nuo panašaus silkinio kiro jauniklių skiriasi šviesiomis dėmėmis sparnų viršuje dilbio ir plaštakos sandūroje (dalis didžiųjų plasnojamųjų plunksnų šviesesnės ir sudaro kontrastą su kitomis tamsiomis didžiosiomis plasnojamosiomis plunksnomis). Antrąją žiemą nuo jų skiriasi šviesiai pilka spalva mantijoje (pirmiausiai atsiranda nugaroje ir dilbio bei plaštakos sandūroje). Tuo tarpu silkinio kiro jaunų paukščių antrąją žiemą nugara esti tamsi. Trečiąją žiemą beveik visa mantija kaip suaugusio.

Balsas

Nerimo signalas - "ga-ga-ga". Demonstruojamasis balsas - garsus ir skardus "kyach-kyjach".