Buveinė

Peri įvairiuose gausiai žoliniais augalais apaugusiuose vandens telkiniuose ir pelkėse. Klajonių metu, besimaitinantys ir migruojantys  aptinkami prie įvairiausių vandens telkinių. Žiemoja prie didžiųjų neužšąlančių telkinių.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Visur įprastas ar dažnas. Gausiau žiemoja pajūryje.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Karvelio dydžio, bet dėl igų sparnų atrodo didesnis. Peri kolonijomis. Dažniausiai laikosi būreliais. Maitinasi ne tik vandens telkiniuose, bet ir laukuose, šiukšlynuose (ypač žiemą). Kai kas šį paukštį klaidingai vadina žuvėdra. Išvaizda panašus į mažąjį kirą, bet pastebimai didesnis. Veisimosi apdaru suaugę paukščiai išsiskiria tamsiai rudos (iš toli atrodo juoda) spalvos "šalmu". Jis pakaušio nedengia (svarbus požymis atskirti nuo suaugusio mažojo kiro). Mantija dalinė, šviesiai pilka. Plaštakos srities didelė dalis iš priekio ir pats dilbio srities priekis baltos spalvos. Didžiųjų plasnojamųjų plunksnų galai juodi. Snapas tamsiai raudonas.
Suaugęs paukštis žiemos apdaru be tamsaus "šalmo", bet galvos šonuose esti juosvų neryškiomis ribomis dėmių. Mantija, juodos dėmės sparnų galuose, baltas plaštakos srities priekis išlieka nepakitę. Pagal šiuos požymius rudagalvį kirą lengvai galima atskirti nuo kitų panašių kirų.   
Jauniklių viršuje vyrauja ruda spalva, kurią palaipsniui keičia pilka. Plasnojamųjų plunksnų galai ir uodegos galas juodi. Žiemos pabaigoje mantijoje dar padaugėja šviesiai pilkos spalvos. Atsiranda mažiau kontrastingas, bet panašus į suaugusių tamsiai rudas "šalmas". Juodas uodegos galas ir tamsus sparnų užpakalinės dalies apvadas išlieka visus antrus metus. Trečiais metais tamsiai rudas "šalmas" vis dar su smulkiomis šviesiomis dėmelėmis (mažiau kontrastingas nei suaugusių), tačiau kiti jaunų paukščių požymiai išnyksta.

Balsas

 Labai triukšmingas. Dažniausias balsas – šaižus periodiškai kartojamas šūksnis "kjeerrr" ar "kjaarr". Bendravimo balsas trumpesnis – "kr, kr, kr".