Buveinė

Peri stepių ežeruose, daugiausiai salose. Klajonių metu aptinkamas prie įvairiausių vandens telkinių.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Šalyje aptinkamas tik pastaraisiais metais. Labai retas.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Vienas iš didžiausių kirų. Sidabrinio kiro dydžio ar net truputį didesnis. 
Veisimosi apdaru nuo kitų kirų rūšių atskiriamas iš juodos galvos (juodo "šalmo") ir išskirtinio dydžio. Mantija dalinė, šviesiai pilka. Didžioji plaštakos dalis balta. Ant didžiųjų plasnojamųjų plunksnų juodos spalvos nedaug, o juodos dėmės yra arti plunksnų galų. Snapo pamatas geltonas. Likusi jo dalis raudona, netoli galo yra juodas žiedelis. Kojos geltonos. Suaugęs paukštis žiemos apdaru nebeturi juodo "šalmo", bet nuo akies link pakaušio eina juosva neaiškių ribų dėmė. Kartu išlieka nepakitusios mantija ir juodos dėmės sparnų galuose. Pagal šiuos požymius kirą kvatoklį lengva atskirti nuo kitų rūšių stambių kirų.   
Jaunikliai tamsesniu viršumi nei suaugę. Jų viršus esti nusėtas įvairaus dydžio pilkomis ir rudomis dėmėmis. Palyginti su geltonkojo kiro jaunais paukščiais, jie apskritai šviesesni ir didesni. Be to, jų uodegos pamatas baltas, o jaunų geltonkojų kirų – pilkšvas.
Antrais metais jauni paukščiai vasarą jau turi nekontrastingai juodą "šalmą" ir lengvai atskiriami nuo kitų rūšių. Žiemos apdaru jie labai panašūs į suaugusius, nes nuo akies link pakaušio eina suaugusiems paukščiams būdinga juosva neaiškių ribų dėmė. Nuo suaugusių skiriasi juodesnėmis plaštakos sritimis ir juosvu sparnų priekiniu kraštu (suaugusių - baltas).
Galutinai suaugusio apdarą įgauna penktais gyvenimo metais.

Balsas

Labai tylus, ir jo "kvatojimosi" balsas girdimas tik veisimosi vietoje. Tuoktuvių balsas duslus – panašus į staugimą. Šaukiamasis balsas primena kitų stambiųjų kirų "kav" ar "kaav".