Buveinė

Veisimosi metu gyvena įvairiuose kraštovaizdžiuose – miškuose, netoli gyvenviečių. Lietuvoje anksčiau lizdus sukdavo medžiuose. Pastaraisiais metais rastas perintis aukštame statinyje.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Veisimosi metu labai retas. Keletą dešimtmečių šalyje iš viso neperėjo. 
Traukimo metu aptinkamas daug dažniau. Pastaraisiais metais lėtai gausėja, nes kai kur vykdytos veisimo ir paleidimo į laisvę programos buvo sėkmingos.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Vienas didžiausių sakalų. Šiek tiek didesnis už varną. Kaip ir kiti sakalai skraido labai greitai. Minta paukščiais ir grobį gaudo ore. Patelė kiek didesnė už patiną, bet apdaru beveik nesiskiria.
Suaugusio paukščio viršus švino spalvos, tik galva juoda. Skruostuose ryškios juodos nuo akies žemyn besitęsiančios juostos – vadinamosios "žandenos". Tai labai svarbus atpažinimo požymis. Jų neturi gerokai panašus vištvanagis. Medžioklinio sakalo "žandenos" šviesesnės, mažesnės ir nekontrastingos. Nuo sketsakalio labiau skiriasi dydžiu, platesniais sparnais ir tuo, kad neturi rudos spalvos plunksnų kojų ir pauodegio srityje. Taip pat ant krūtinės apatinės dalies ir pilvo sakalo keleivio raštas skersinis, o tuo tarpu sketsakalio – išilginis. Apatinė pusė beveik balta, išmarginta tamsiomis skersinėmis juostelėmis, dėmelėmis. Gerklė ir krūtinės viršutinė dalis be dėmelių. 
Jaunikliai tamsesni už suaugusius. Viršus daug rudesnis. Uodega baigiasi šviesia juostele. Apatinė pusė esti tamsesnė nei suaugusių paukščių. Nors krūtinės ir pilvo pagrindas šviesus – balsvas ar su gelsvu atspalviu, bet tamsus raštas esti daugiau išilginis nei skersinis. Iš toliau paukščio apačia gali atrodyti net vienodai tamsi. Kitų metų pavasarį jauni individai kūno viršuje jau įgauna panašesnę spalvą į suaugusių; rudenį jaunų paukščių lauko sąlygomis beveik nebegalima atskirti nuo suaugusių.

Balsas

Girdimas tik šalia lizdo. Tai aukšti tankiai kartojami šūkčiojimai "kek kek kek…" ar "grio grio grio…".