Buveinė

Veisiasi pamiškėse, mažuose miškeliuose – dažniausiai pušynuose. Mėgsta vietas palei vandens telkinius. Traukimo metu stebimas visur.

Paplitimas ir gausa Lietuvoje

Veisimosi metu apyretis. Aptinkamas visame krašte.

Išvaizda, skiriamieji požymiai, elgesys, panašios rūšys

Panašaus dydžio kaip naminis karvelis. Sparnai ilgi ir smailūs. Skraido labai greitai. Minta vabzdžiais ir paukščiais ir grobį gaudo ore, tačiau kai kada galima pamatyti tupintį ant elektros laidų ar medyje besiilsintį. Skirtingų lyčių suaugę paukščiai išvaizda nesiskiria. Tik poros nariams esant greta, galima pastebėti, kad patelė kiek didesnė, o skrendančios jos sparnai šiek tiek platesni.
Suaugusio paukščio viršus tamsiai pilkas. Galva, skruostai ir "žandenos" juosvi. Apačia gelsvai balsva, išmarginta pailgomis tamsiomis dėmėmis, sudarančiomis išilginį raštą. Pauodegio ir blauzdų plunksnos ("kelnės") plytos raudonumo. Kojos geltonos.
Skrendančio viršus atrodo vienspalvis tamsus. Viršugalvis esti tamsus – vienodų tonų kaip nugara ar net tamsesnis. Iš šono paprastai gerai matomos "žandenos". Krūtinė ir pilvas esti išmarginti ryškiu išilginiu tamsiu raštu. Pauodegys rusvas. Sparnų apačia tamsi, ir tik iš arti matomas jų raibumas. 
Jaunikliai panašūs į suaugusius. Jų viršus iš arti pastebimai dėmėtas ir rudesnis. Viršugalvis šviesesnis nei "žandenos". "Kelnės" ne rausvos, o gelsvos. Antrais metais jų viršus esti rudas, bet mažiau dėmėtas. "Kelnės" tampa oranžinėmis.

Balsas

Girdimas tik veisimosi metu. Panašus į kitų sakalų. Tai tankiai kartojamas kleksėjimas "ki ki ki ki…".